Renginiai ir parodos
2024 metai
Kovo 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Vilniaus arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953) skirtas atminimo vakaras, kuriame dalyvavo arkivyskupo Mečislovo Reinio postulatorius kunigas dr. Mindaugas Sabonis ir kunigas dr. Nerijus Pipiras.
Vėliau koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, buvo skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.
Kovo 25-ąją – nuo A. Lukašenkos režimo kenčiančių baltarusių minimą Laisvės dieną – Tuskulėnų memorialo dvaro kieme atidaryta lauko paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“. Paroda skirta atminti ir pagerbti nuo stalinistinių represijų nukentėjusių baltarusių aukas. Ši paroda atskleidžia bendrąją informaciją apie Stalino represijas Baltarusijos teritorijoje, pabrėždama Kabyliakų kalno masinės kapavietės istorinę svarbą ir taip atverdama galimybes susipažinti su kruvinos praeities dokumentais bei asmeninėmis represuotųjų istorijomis.
Parodos autorius – Oršoje gimęs iš šio krašto kilusios represuotos šeimos dviejų kartų palikuonis Ihar Stankevičius. Prie parodos atidarymo prisidėjo Visuomeninė iniciatyva „Kabyliakai. Oršos sušaudytieji", Baltarusijos istorijos institutas, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Kovo 23 d. Tuskulėnų memoriale vyko vieno geriausių Lietuvos dvarų kultūros eksperto, humanitarinių mokslų daktaro, architektūros paveldo specialisto ir architekto, Vilniaus dailės akademijos lektoriaus dr. Mariaus Daraškevičiaus paskaita-edukacija „Velykos dvare. Šventinio stalo serviravimas“. Jos metu lektorius nuotaikingai pristatė tradicines Velykų vaišes XIX a. Lietuvos dvaruose. Paskaitos klausytojai stebėjosi patiekalų gausa ir išradingumu juos patiekti, žavėjosi perteikta to meto dvarų velykine dvasia – pasirūpinti visais tarnais, nepalikti nei vieno be vaišių. Edukacinėje susitikimo dalyje lankytojai galėjo praktikoje pritaikyti išgirstas žinias simboliškai serviruodami tradicinį šventinį stalą.
Kovo 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Pasaulio tautų teisuolių dienai paminėti skirta konferencija „Gyvenimą dovanojusios širdys“.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Alfredas Rukšėnas, parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti – tapo nemirtingi“ autoriai architektas Tauras Budzys ir menotyrininkė Barbora Karnienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Dominykas Rudokas.
Konferencijos metu buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Pasaulio tautų teisuoliai“ (prodiuseris ir režisierius Dominykas Kubilius).
Kovo 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Jo metu buvo rodomi 1990 m. kovo 11 d. filmuoti archyviniai kadrai, folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“ atliko poeto Justino Marcinkevičiaus dainų programą, buvo pristatyta dailininkės Giedrės Bulotaitės-Jurkūnienės paroda „Žvilgsnis į savo seną plakatą“.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šiemet jau 34-ąjį kartą šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir kvietėme ją paminėti nemokamai apsilankant Tuskulėnų memorialo ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčioje-kolumbariume.
Vasario 24 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Ilonos Skujaitės knygos „Karo nuotaka“ pristatymas.
I. Skujaitė – komunikacijos specialistė, įsimylėjusi Lietuvos istoriją, straipsnių kariuomenės, aviacijos ir verslo temomis autorė, dokumentinių filmų apie Lietuvos kariuomenę scenaristė. 2023 m. pasirodžiusį ir bestseleriu tapusį jos istorinį romaną „Karo nuotaka“ sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą. Tai – dvi jaudinančios meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojančią dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovų dėl valdžios ir XVI a. Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Maskvos valdovų rūmų paslapčių.
Švenčiant vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Tuskulėnų memorialas kvietė į atvirų durų dieną, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, koplyčią-kolumbariumą bei dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodą „Atviras peizažas“.
Vasario 15 d. Tuskulėnų memoriale buvo organizuota atvira pamoka „Deklaruojame Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jos metu memorialo darbuotojai supažindino moksleivius su svarbiausiais 1918 m. vasario mėnesio įvykiais bei asmenybėmis, pristatė tarpukario Lietuvos kultūrinius pasiekimus bei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kauno tarpukario architektūrą. Vėliau pamokos dalyviai gamino atvirutes su palinkėjimais Lietuvai, kuriomis papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus.
Vasario 14 d. Tuskulėnų memoriale vyko Strateginių iniciatyvų centro ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos deklaracijos minėjimas-diskusija „Meilė Tėvynei. Gen. J. Žemaitis-Vytautas. LLKS Vasario 16-osios deklaracija“. Jame dalyvavo VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, dainininkas, tekstų autorius, kompozitorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, LLKS vadovo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Kotryna Buono.
Renginio metu partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė pristatė vieną iš LLKS Vasario 16-osios dokumentų, taip pat buvo eksponuojami generolo J. Žemaičio- Vytauto valstybiniai apdovanojimai. Renginio dalyviams ir svečiams Vytauto Didžiojo karo muziejus pristatė Laisvės kovų ginklų ekspoziciją, skautai vaišino ant laužo virta arbata, o Vytaras Radzevičius – „partizaniška“ sriuba su baravykais.
Vasario 7 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodos „Atviras peizažas“ atidarymas. Renginio dalyviams ją pristatė dailėtyrininkė dr. Marija Nijolė Tumėnienė bei pati autorė. Muzikinę dalį atliko Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė.
Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint šią dieną Tuskulėnų memorialas kvietė nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.
Sausio 13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Jos metu Tuskulėnų memorialo kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdamas 1991-ųjų sausį už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 8 val. ryte languose uždegė žvakes.
Taip pat sausio 12–13 dienomis buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, tautodailininkės, sertifikuotos amatų meistrės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės karpinių parodą „Lietuvos dvarai“, fotografijų parodą „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ bei koplyčią-kolumbariumą.
Sausio 10 d. Tuskulėnų memorialo dvaro kieme buvo atverta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“, o Konferencijų salėje vyko Laisvės gynėjams skirtas minėjimas.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Kovo 11-osios Akto signatarė Birutė Valionytė, Kovo 11-osios Akto signataras, rašytojas Kazys Saja, Lietuvos laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus.
Šiems įvykiams paminėti skirta fotografijų paroda „Gyvasis sausio 13-osios skydas“ parengta iš LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.
Parodą vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti iki 2024 metų vasario 11 d.
