Renginiai ir parodos
2025 metai
Balandžio 11 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Velykos dvaruose“, kurios metu moksleiviams buvo pristatyti Velykiniai papročiai, valgiai bei žaidimai paplitę XIX a. Lietuvos dvaruose, aptarti margučių ypatumai ir jų paskirtis šiuo šventiniu laikotarpiu. Po paskaitos dalyviai patys išmėgino senovinius lauko žaidimus Tuskulėnų dvaro kieme.
Balandžio 10 d. Tuskulėnų memoriale vyko moksleiviams skirta atvira pamoka „Sodo rišimas“, kurį vedė tautodailininkė Marija Liugienė. Ji apžvelgė šiaudinio sodo rišimo istoriją bei jo aktualumą šiandien ir išmokė pasigaminti vieną sodo elementą – reketuką. Ši edukacija supažindino jaunąją kartą su pasaulyje pripažintu tautiniu paveldu, kadangi 2023 m. Botsvanoje vykusioje 18-oje UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įrašyta šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje. Mokiniai savo suvertais reketukais žadėjo papuošti šv. Velykų stalą namuose.
Balandžio 10 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Antano Žilėno monografijos „Toli nuo Tėvynės“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Tai šeštoji autoriaus knyga istorinės atminties tematika. 2025 m. išleista knyga iliustruota senomis fotografijomis, vykusių ekspedicijų užrašų kopijomis, amžininkų prisiminimais, publikacijomis iš spaudos apie lietuvius Gudijos Mogiliovo, Vitebsko bei kitose Carinės Rusijos bei Vakarų Sibiro gubernijose. Knyga apie tautiečių likimus toli nuo tėvynės – XIX a. ištremtus, išvykusius savo noru, žemės gabalėlio ieškojusius svetur.
Balandžio 9 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Česlovo Polonskio darbų parodos „Improvizuota erdvė“ atidarymas. Dailininko kūryboje dominuoja aliejinė tapyba ir akvarelės, nemažai kuria ir piešinių. Jis kasmet dalyvauja grupės „Plekšnė“ ir dailininkų sąjungos ataskaitinėse parodose. Yra surengęs keletą asmeninių parodų Lietuvoje ir Lenkijoje. Dauguma šioje parodoje pristatomų darbų yra sukurti per paskutiniuosius dvejus metus.
Kovo 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 70-ųjų mirties metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Violeta Jasinskienė („Moterys lageriuose“) bei kunigas dr. Nerijus Pipiras („Dievo tarnaitės lietuvės kaip vilties žmonės“). Išsamiau su A. Dirsytės gyvenimu supažindino 2011 m. pasirodęs Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmas „Lagerių moterys: Adelė Dirsytė“.
Adelei Dirsytei svarbiausi dalykai gyvenime buvo tikėjimas, šeima ir tėvynė. Sovietinių okupantų nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, visur, kur tik kalėjo, ji žodžiu ir malda palaikė likimo draugių dvasią. Deja, pati neatlaikė lagerių kankinimų ir mirė likus nedaug laiko iki kalinimo pabaigos. Po pasaulį pasklido ir tapo žinomos į daugelį kalbų išverstos jos rankraštinės, lageryje sukurtos Sibiro kalinių maldaknygės. 2000 m. buvo pradėta A. Dirsytės beatifikacijos byla. 2023 m. birželio 28 d. užbaigtas beatifikacijos proceso vyskupijos etapas, o 2024 m. sausio 23 d. Šventųjų skelbimo dikasterijoje beatifikacijos byla priimta tyrimui.
Po minėjimo Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdyta mirties bausmė.
Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, taip pat buvo skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.
Kovo 19 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko renginys, skirtas Pasaulio Tautų Teisuoliams – žydų gelbėtojams – atminti. Jo metu surengta diskusija „Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų indėlis į žmogiškumo istoriją“.
Diskusijoje dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, istorikas, rašytojas ir Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas, Holokausto tyrinėtojas ir knygų autorius Rimantas Stankevičius bei Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Daumantas Levas Todesas. Diskusiją moderavo mokytojas, eseistas ir kultūros veikėjas Vytautas Toleikis.
Renginio metu taip pat pristatyta Tauro Budzio ir Barboros Karnienės virtuali paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti tapo nemirtingais“. Ši paroda skirta Lietuvos piliečiams, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto, pasakojanti jų gyvenimo istorijas ir įamžinanti jų drąsą.
Po diskusijos renginio dalyviai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, aplankant koplyčią-kolumbariumą bei muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.
1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose nacių Vokietijos okupuotose šalyse, vyko Holokaustas – žydų bendruomenės buvo naikinamos, žmonės žudomi arba tremiami į getus ir priverstinio darbo stovyklas. Prie šių nusikaltimų prisidėjo ir vietos gyventojai bei kolaboravusios institucijos.
Tačiau nepaisant mirtino pavojaus, dalis žmonių ryžosi gelbėti pasmerktus mirčiai. 1953 m. Izraelyje, Kneseto nutarimu, buvo įkurtas „Yad Vashem“ – Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas, suteikiantis Pasaulio tautų teisuolio vardą žydų gelbėtojams. Lietuva, skaičiuojant teisuolių skaičių pagal gyventojų procentą, pasaulyje užima antrą vietą. 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, šis garbingas statusas buvo suteiktas 924 Lietuvos piliečiams, tarp jų – ir Antonovičių šeimai: Jadvygai, Vincentui bei jų dukrai Lucynai, kurie Tuskulėnų dvare slėpė ir gelbėjo žydus.
Kovo 15-ąją buvo paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, įtraukta į atmintinų dienų sąrašą 2022 m. pabaigoje. Šia proga lankytojai turėjo galimybę nemokamai apsilankyti Tuskulėnų memorialo muziejinėse ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ (Dvaro rūmai, Žirmūnų g. 1F) ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N).
Nemenčinės Gedimino gimnazijos 7b klasės mokiniai kartu su istorijos mokytoja ir klasės vadove Virginija Bučinskiene dalyvavo edukaciniame-tiriamajame projekte „Gelbėjimo stebuklas“, vykusiame Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Projekto metu mokiniai turėjo progą giliau pažinti skaudžius istorinius įvykius ir tiesiogiai susipažinti su Holokausto liudijimais.
Svarbiausia projekto dalis buvo kovo 12 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vykęs susitikimas su 84 metų Dagmara Bassus – moterimi, kuri dar kūdikystėje buvo išgelbėta nuo Holokausto. Mokiniai turėjo išskirtinę galimybę iš pirmų lūpų išgirsti jos gyvenimo istoriją ir sužinoti apie dramatiškus išgyvenimus Antrojo pasaulinio karo metais. Pokalbio metu jie uždavė įvairius klausimus apie Dagmaros vaikystę, jos šeimą, patirtus išbandymus bei žmones, kurie prisidėjo prie jos išgelbėjimo. Dagmara Bassus taip pat papasakojo apie savo darbą Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų memoriale vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą bei Konferencijų salėje eksponuojamą Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą „Į Laisvę. 1988–1991“.
Kovo 7 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Laisvės liepsna“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, kurioje dalyvavo Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos moksleiviai ir mažiausieji mūsų lankytojai – Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ auklėtiniai. Užsiėmimo metu kalbėjome apie svarbiausius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną ir herbą. Giedojome Lietuvos himną, gaminome trispalves vėliavėles ir jomis papuošėme Tuskulėnų rimties parką. Taip kartu pasitikome 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ši pamoka ne tik lavino meninius gebėjimus, bet ir stiprino bendruomeniškumo jausmą, ugdė savarankiškumą, pilietiškumą bei pagarbą Lietuvos trispalvei.
Kovo 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Į Laisvę. 1988–1991“ atidarymas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
1988 m. birželį prasidėjęs Sąjūdis įtraukė Vytautą Daraškevičių. Jis stengėsi nepraleisti nė vieno didesnio renginio ir visur aktyviai fotografavo. Ir tuomet, ir dabar jis yra įsitikinęs, kad didžiausia šio unikalaus judėjimo jėga buvo ne jo lyderiai, o vieningai ir masiškai įsitraukę Lietuvos žmonės, todėl daugiausia dėmesio skyrė jų nuotaikoms fiksuoti – susirinkusiųjų veidai atspindėjo nuostabą, ryžtą, viltį ir džiaugsmą. Taip gimė ši paroda, kuri bus eksponuojama iki balandžio 6 d.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Kaip ir kiekvienais metais švenčiant vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Tuskulėnų memorialas kvietė į atvirų durų dieną, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą.
Vasario 14 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Deklaruojame Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jos metu memorialo darbuotojai supažindino moksleivius su svarbiausiais 1918 m. vasario įvykiais ir to meto iškiliais asmenimis, pristatė tarpukario Lietuvos kultūrinius laimėjimus bei UNESCO saugomą Kauno tarpukario architektūrą. Pamokos pabaigoje dalyviai kūrė atvirutes su palinkėjimais Lietuvai ir jomis papuošė Tuskulėnų dvaro kiemo vartus.
Vasario 13 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas renginys „Istorijos pamoka“. Jame dalyvavo ir apie 1918-aisiais vasario 16 d. Lietuvos Tarybos narių pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, jo atsiradimo aplinkybes ir įtaką Lietuvos istorijos raidai pasakojo karo istorikas, politikas prof. Valdas Rakutis ir istorijos mokytojas-ekspertas Robertas Ramanauskas.
Vasario 12 d. Tuskulėnų memoriale vyko moksleivių piešinių lauko parodos „Atminimo spalvų paunksmėje“ atidarymas ir LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio paskaita apie partizaninį pasipriešinimą.
Renginyje dalyvavo piešinių autoriai – Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Muzikinę programą atliko Vilniaus Antakalnio gimnazijos muzikos studijos „Stereo“ jaunieji muzikantai.
1944 m. rugsėjo 28 d. į Tuskulėnų dvarą pirmą kartą įsuko sunkvežimis su Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytų žmonių kūnais. Tai tęsėsi iki 1947 m. pavasario. Per šį laikotarpį mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenins, dar 7 mirties bausme nuteistieji mirė kalėjime nesulaukę jos vykdymo. Visų jų užkasimo vietos paslaptį 50 metų saugojo Tuskulėnų dvaro tvoros. Šiandien šiuos žmones žinome Tuskulėnų aukų vardu.
2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą. 2024 m. rugsėjį, minint šių įvykių 80 metų sukaktį, Tuskulėnų memoriale organizuotas renginių ciklas, kurio viena dalių buvo moksleiviams skirta atvira pamoka-pleneras „Atminimo spalvų paunksmėje“, kurios dalyviai kūrė piešinius, dedikuotus šiai vietai ir įvykiams, ir dovanojo juos Tuskulėnų memorialui.
Ši paroda – plenero dalyvių kruopštaus darbo rezultatas, kviečiantis pažvelgti į Tuskulėnų istoriją per meno prizmę moksleivių akimis. Ją galima apžiūrėti Tuskulėnų dvaro kieme.
Sausio 13 d. Tuskulėnų memoriale tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Jos metu Tuskulėnų memorialo kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdami 1991-ųjų sausį už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 8 val. ryte languose uždegė žvakes.
Taip pat sausio 12–13 dienomis buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, apžiūrėti lauko parodas „Jaunimo maištas“ ir „Tariama vyriškumo mokykla“ bei koplyčią-kolumbariumą.
Sausio 10 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Kovotojai“, skirta paminėti Laisvės gynėjų dienai. Jos metu Vilniaus Pilaitės gimnazijos moksleiviai išklausė paskaitą „Kam turėtume dėkoti už mūsų Laisvę“, kuri priminė 1991 m. sausio13-osios įvykius, politinę ir tarptautinę Lietuvos situaciją tuo metu ir žmones, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos ir jos žmonių laisvę.
Vėliau moksleiviai gamino medžių simbolių karpinius, skirtus įamžinti Laisvės didvyrių atminimą. Atminimui skirti medžių karpiniai papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus, taip asmeniškai prisidedant prie atminties puoselėjimo.
