Šriftas:
A
A
A
Fonas:
Baltas
Juodas
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
x

Renginiai ir parodos

2022 metai


Lapkričio 19 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko kūrybinės dirbtuvės „Spalvos už rėmų“, kurių dalyviai pagilino savo žinias apie Vilnių, jo architektūrą ir dvasią; susipažino su Jono Kazimiero Vilčinskio istorinio bei religinio Vilniaus įamžinimo darbais – meniškų litografijų ir raižinių leidiniais „Vilniaus albumas“ ir „Vilniaus archeologinis muziejus“; sužinojo, kad pirmąjį Tuskulėnų dvaro vaizdą užfiksavo Albertas Žemaitis – 1848 m. jis sukūrė litografiją „Vilniaus apylinkės: Tuskulionys“; pabandė kūrybiškai išreikšti save papildydami išsirinktas menininkų sukurtas litografijas.


Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Ta proga organizuojamas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis. Lapkričio 17 d. įvyko ketvirtoji diskusija kultūros tema „Raudonoji užuolaida – sovietinės kultūros spektaklis“.
Diskusijoje savo mintimis ir refleksijomis dalijosi kultūros istorikas doc. dr. Darius Kuolys, tapytoja, akvarelistė ir grafikė Valerija Vija Tarabildienė, architektas Darius Baliukevičius ir operos dainininkas, kompozitorius, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektų prodiuseris, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Diskusijos metu aptarti klausimai:

  1. Sovietmečiu valdžia menininkams kėlė reikalavimą, kad kūryba turi būti suprantama liaudžiai, propaguotas socialistinis realizmas. Kaip kūrybinė inteligentija bandė priešintis primestoms normoms?
  2. Perestrojkos metu Rusijoje, kitose Sovietų Sąjungos dalyse oficialūs periodiniai leidiniai pradėjo spausdinti gausybę anksčiau komunistinės cenzūros neįveikusių, uždraustų ar neišdrįstų viešumai pateikti kūrinių, Lietuvoje tokių kūrinių beveik nebuvo. Kodėl okupuotoje Lietuvoje vadinamieji „tarybiniai“ rašytojai beveik nieko nesukūrė „į stalčių“?
  3. Sovietinio kino populiarumas dar iki šių dienų yra jaučiamas visuomenėje. Kaip, dėl kokių priežasčių to laikotarpio filmams pavyko išlikti žmonių atmintyje?
  4. Geležinės uždangos šešėlyje gyvenančius žmones vis tiek pasiekdavo vakarietiškos žinios, mados. Kokios aplinkybės leido tam vykti?
  5. Kodėl gyvas naratyvas, kad karo metu į Vakarus pasitraukusi inteligentija išdavė Tėvynę?

Visą diskusijos įrašą rasite čia.


Lapkričio 13 d. teatras „Labas“ kvietė vilniečius ir miesto svečius į spektaklį-pasivaikščiojimą „Nedingęs“, kurį aktorės Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė atliko įvairiose Tuskulėnų rimties parko vietose.
Spektaklis skirtas supažindinti su sovietinės okupacijos metais kūrusiu poetu Antanu Kalanavičiumi, kuris niekada nepriklausė elitiniam rašytojų sambūriui, sovietinio režimo buvo ištremtas į lietuvių literatūros paraštes ir būdamas gyvas taip ir nesulaukė nei vienos iš savo aštuonių knygų leidimo. Tituluotas paskutiniu lietuvių poezijos pagoniu, nuošalės poetu, kalbos alchemiku, A. Kalanavičius visą brandžiausios kūrybos laikotarpį buvo izoliuotas nuo meno pasaulio, nuo 1973-ųjų iki pat savo mirties gyveno gimtajame vienkiemyje.


Lapkričio 13 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Justino Naviko knygos „Išeiti į horizontą“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. „Romano herojus yra partizanas-lietuvis. Toks jo, permetamo iš lagerio į lagerį, šaukinys. Po karo su šeima, motina ir septyniais broliais atsidūręs Rusijoje, jis patiria visus vadinamosios „spalio revoliucijos“ baisumus, trumpą nepriklausomybę ir alinančią okupaciją, kuri atneša brolių žūtis, išdavystes, KGB spąstus ir lagerio lemtį. Šviesiausias knygos momentas – herojaus susitikimas ir gyvenimas su laukinuke Anuška“ – sako renginį organizavęs ir vedęs Gaudentas Aukštikalnis, Tuskulėnų memorialo muziejininkas.
Knygos ištraukas skaitė aktorius Marius Jampolskis. Ją su autoriumi ir susirinkusiais renginio dalyviais aptarė karininkas Aurimas Navys. Solistė iš Ukrainos Marina Pilipenko nuspalvino renginį ukrainietiškomis ir lietuviškomis dainomis.


Lapkričio 10 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Senis prie jūros“ peržiūra ir naujausių profesoriaus Vytauto Landsbergio knygų pristatymas.
Pažymėtina, kad 2022 metų spalio 18-ą dieną pirmajam atkurtos Lietuvos valstybės vadovui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 90 metų. Ta proga garbus svečias buvo pasitiktas ir pasveikintas generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės vyrų ansamblio atliekamomis patriotinėmis dainomis lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.
Iškilią asmenybę su praėjusiu gimtadieniu pasveikino LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius. Atminimui svečiui buvo įteiktos Centro išleistos istorinės atminties knygos.
Renginyje dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Centro darbuotojai, Lietuvos gynybinius pajėgumus stiprinančių NVO koordinacinės tarybos atstovai, visuomenininkai, vilniečiai ir kiti garbūs svečiai.


Lapkričio 8 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko keliaujančios parodos „Gydant sielos žaizdas“ atidarymas.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pristatė keliaujančią ekspoziciją „Gydant sielos žaizdas“, kurioje atskleidžiamos jaunų merginų, mergaičių ir moterų trauminės patirtys ir dilemos, patirtos siekiant išgyventi žiauriomis II-ojo pasaulinio karo ir Holokausto sąlygomis.
Parodą pristatė ir su atliktu tyrimu supažindino projekto vadovė ir kuratorė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė, lektorė Neringa Latvytė ir parodos dizainerė Ieva Šimkonytė. Renginyje sveikinimo žodį tarė ir savo istorinėmis refleksijomis dalinosi LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.


Spalio 28 d. Tuskulėnų memoriale vyko renginys „Klajojančios Tuskulėnų vėlės“, skirtas prisiminti ir paminėti sovietinio režimo aukas, amžinąjį poilsį radusias Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume.
Renginio metu aukų pavardžių sąrašą skaitė Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskr.) 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių kuopos nariai, maldą už nužudytuosius sukalbėjo Lietuvos kariuomenės Šv. Arkangelų kapelionato kapelionas (Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis karo kapelionas) plk. ltn. Remigijus Butkevičius. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas smuikininkas Artūras Šilalė atliko muzikinį kūrinį.

2004 metais per Vėlines Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume atgulė Tuskulėnuose atkastų žmonių kaulai. Jame vienodose urnose-karsteliuose, sudėtose į kriptas, palaidoti 717 žmonių palaikai, kitų septynių asmenų palaikai atiduoti artimiesiems, Telšių vyskupijai. Šį lapkritį, kaip ir kiekvienais metais, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis koplyčia-kolumbariumas buvo atviras visiems norintiems prisiminti, žvakele ar gėlėmis pagerbti sovietinių represijų aukas, amžinąjį poilsį radusias Tuskulėnuose.


2022 metais Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį.
Spalio 25 d. Tuskulėnų memorialiniame komplekse vyko šiai sukakčiai paminėti skirtas renginys, kuriame dalyvavo Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos, Emilijos Pliaterytės progimnazijos, Tuskulėnų gimnazijos, Riešės gimnazijos, Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai.
Mokiniai dalyvavo Teismo proceso inscenizacijoje, diskutavo, uždavinėjo klausimus, sprendė Konstitucijos egzamino užduotis, žiūrėjo filmą. Renginį vedė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, mokslininkas dr. Johanas Baltrimas ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyriausioji edukologė Ingrida Pivoriūnienė.
Visi dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.


Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Ta proga organizuojamas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis.
Spalio 20 d. įvyko trečioji diskusija tapatybės transformacijos tema „MES ESAME VIENA LIAUDIS!“.
Diskusijoje dalyvavo ir savo mintimis dalijosi istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas prof. dr. Valdas Rakutis, mokytoja Vilija Dailydienė, karininkas Aurimas Navys, žurnalistas Gintaras Visockas, mokytojas Kęstutis Subačius.
Renginio metu aparti klausimai:
1. Dainų šventės. Ar tai buvo būdas tautai išreikšti savo tapatybę, ar tik dar vienas ideologiją šlovinantis vaidinimas?
2. Kokie Lietuvos istoriniai faktai buvo klastojami Komunistų partijos ir kodėl?
3. Kokį poveikį Vakarų įtaka darė sovietiniam jaunimui?
4. Sovietmečiu buvo įtvirtinta dvikalbystė ir rusų kalbos vartojimas kasdienybėje tapo neišvengiamas. Kaip tai paveikė lietuvių kalbą?

Visą diskusijos įrašą rasite čia.


Spalio 1 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje organizuotas Tautinio paveldo rytmetys, kurio metu tremtinių į Kareliją ir Jakutiją palikuonys buvo supažindinti su įvairiais tautinio paveldo aspektais. Folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“ mokė liaudies dainų, ratelių ir žaidimų, muziejininkė Giedrė Račiūnaitė pristatė Lietuvos regionų tautinį kostiumą, o tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė supažindino su tradicinių karpinių menu bei pravedė dirbtuves susirinkusiems lankytojams.
Renginyje lankėsi LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ žurnalistai. Laidos įrašą galima pasižiūrėti čia.


Rugsėjo 28 d. įtraukta į atmintinų dieną sąrašą kaip Tuskulėnų aukų atminimo diena. Ta proga Tuskulėnų memoriale buvo organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kilnojamąją parodą „Knygos ant medžių neauga“.
14 val. koplyčioje-kolumbariume vyko aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius, Vilniaus miesto Žirmūnų ir Antakalnio gimnazijų moksleiviai ir mokytojai bei kiti garbūs svečiai.
Tuskulėnų aukų atminimui skirtus kūrinius atliko Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Rasa Juzukonytė. Po oficialios dalies koncertavo etnomuzikos ansamblis „Vilniaus Ūla“.


Rugsėjo 22 d. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje vyko Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso organizuota diskusija „Šventasis Leninas ir ateizmo religija“, kurioje dalyvavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintoja sesuo Regina Edita Teresiūtė SJE, Lietuvos vyriausiasis policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Gintaras Vitkus SJ, Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas, LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyrius vedėjas doc. Artūras Grickevičius bei LGGRTC Muziejaus direktorius Remigijus Černius.
Diskusijoje aptarti šie klausimai: SSRS Konstitucijos 7 skirsnio 52 straipsnyje nustatyta: „Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama“. Kaip šis straipsnis buvo taikomas realybėje?; Kokią svarbą Lietuvoje turėjo pogrindiniai religiniai leidiniai? Ar jie prisidėjo prie pasiektos Lietuvos nepriklausomybės?; Lietuvos SSR kunigus rengė Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija. Kas tuo laikmečiu paskatino alternatyvios pogrindinės kunigų seminarijos atsiradimą?; Kuris veiksnys turėjo daugiau įtakos lietuvių tautos dalinei sekuliarizacijai – ateizmo propaganda ar savaiminė visuomenės modernizacija?; Kokį vaidmenį atliko Katalikų Bažnyčia saugant lietuvių tautos identitetą?
LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Šiai sukakčiai paminėti yra numatytas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis. Apie kitus šio ciklo renginius informuosime netrukus.
Pirmąją diskusiją galite pasižiūrėti čia


Rugsėjo 18 d. popietę Tuskulėnų dvaro kieme vyko šeimoms skirtas renginys, kurio metu muziejaus darbuotojai supažindino lankytojus su populiariais XVII-XIX a. Europos dvarų žaidimais ir Tuskulėnų dvaro istorija. Dalyviai išmoko ir sužaidė 5 judrius ir ramesnius senovinius žaidimus, kurie per laiką keisdami formą išliko žinomi iki šių dienų. Po renginio visi dalinosi įspūdžiais vaišindamiesi arbata ir sausainiais.


Rugsėjo 7 d. Tuskulėnų memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“. Renginys buvo skirtas paminėti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922–2001) 100-ąsias gimimo metines.
Konferencijos-minėjimo dalyvius sveikino ir savo įžvalgomis apie mons. K. Vasiliausko gyvenimo įvykius bei iškilios asmenybės bruožus dalinosi LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Pagrindinius pranešimus skaitė LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyrius vedėjas doc. Artūras Grickevičius, Vilniaus universiteto prof. dr. Arūnas Streikus bei LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas Arvydas Gelžinis.
Knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ autorė Ramunė Sakalauskaitė pristatė savo apmąstymų refleksijas apie iškilaus dvasininko gyvenimo vingius.
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis dalinosi savo atsiminimais apie mons. K. Vasiliauską kaip šios draugijos atkūrėją ir renginio dalyviams pristatė dailininkės Sofijos Veiverytės nutapytą paveikslą „Lietuvos ąžuolas, nepalūžęs Sibiro lageriuose“.
Renginyje dalyvavo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei bendrijos, Lietuvai pagražinti draugijos atstovai, mons. K. Vasiliausko kraštiečiai, Žirmūnų bendruomenės atstovai, LGGRTC darbuotojai, miestiečiai ir jų svečiai. Konferencijos-minėjimo pabaigoje vyko Audriaus Juzėno dokumentinio filmo „Tėve mūsų“ peržiūra.


Šių metų balandžio 23 d. Tuskulėnų rimties parke vyko simbolinė saulėgrąžų sėja. Jos pagrindinė mintis ir žinia – tikėjimas Ukrainos pergale. Rugpjūčio 25 dienos vakarą kvietėme visus į derliaus nuėmimą – vyko saulėgrąžų skynimo akcija. Tai simbolinis paramos ir palaikymo renginys, skirtas Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, karo ekspertas Aurimas Navys, Vilniaus ukrainiečių bendrijos vadovė Natalija Šertvytienė, Ukrainos ambasados Lietuvoje trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk.
Susirinkusiesiems partizanų dainas lietuvių ir ukrainiečių kalbomis atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė" ir Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choro vyrai.
Maldai už Ukrainą ir jos žmones pakvietė Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje šiuo metu dirbantis kunigas iš Ukrainos Otče Mikola.


Rugpjūčio 23 d. minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną Tuskulėnų memoriale organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ bei koplyčią-kolumbariumą.

Šia proga Tuskulėnuose apsilankė Federalinio komunistinės diktatūros Rytų Vokietijoje tyrimo fondo delegacija, kurios sudėtyje – istorikai, žurnalistai, buvę politikai, kurie domisi šalių, nukentėjusių nuo sovietinio režimo, istorija. Svečiai tylos minute ir gėlėmis pagerbė koplyčioje-kolumbariume besiilsinčias aukas, o muziejaus darbuotojai jiems surengė ekskursiją po Memorialinio komplekso muziejines ekspozicijas.


Vyksta ginčas dėl mūsų netolimos praeities, pirmiausia reikia visiems įsisąmoninti – suprasti, sutarti, kad užpulti turėjome teisę gintis. Nebuvome ir nesame antrarūšiai, menkaverčiai, ponams pavaldūs baudžiauninkai. Nebuvome ir nesame kolonizacijos epochos tariamai laukinė tauta, kurią pažangesni privalo mokyti, kaip gyventi, kurioje per prievartą reikia diegti civilizaciją.“. Kęstutis Skrupskelis

Liepos 28 dieną 16 val. Tuskulėnų rimties parko memoriale buvo pristatyta JAV Pietų Karolinos universiteto profesoriaus filosofijos istoriko Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės“, kurios tema – 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos. Diskusiją moderavo šios knygos sudarytojas, istorijos tyrinėtojas ir publicistas Vidmantas Valiušaitis.
Profesorius Kęstutis Skupskelis, kalbėdamas apie tematinį laikotarpį, pirmiausia įvardijo 1941 m sukilimą. Sukilimą paminėjo kaip vieną svarbiausių įvykių, kada Lietuva be vieno šūvio prarado Nepriklausomybę, pasidavė brutaliai jėgai, o kartu ir apgaulei. Jis kalbėdamas įvardijo, kad šiuos įvykius reikia vertinti labai atsargiai. Pirmiausia vertinti pirminius šaltinius – dokumentus, atsišaukimus, posėdžių protokolus. Dokumentai dažniausiai tarnauja įvairiems tikslams pasiekti ir tie tikslai nebūna įvardyti juose. Profesorius aiškino, kad dokumentus reikia tikrinti autorių gyvenimo šviesoje, atsižvelgiant į tai, ką mes apie šiuos žmones žinome.
K. Skrupskelis renginyje dėmesio skyrė lietuvių ir žydų santykiams Lietuvoje: „nežinau, kaip žydų visuomenė reagavo į žydus-komunistus, tam išsiaiškinti reikėtų išsamiai ir atidžiai išstudijuoti žydų spaudą ir kitus šaltinius“, – pripažino jis. „Aišku viena, kad žydai nebuvo mažuma Lietuvoje, o atskira tauta tautoje.“
Kalbėta apie pirmąją okupaciją, apie pirmosios okupacinės valdžios atstovus. Aptartas tuometinės Vyriausybės vadovas Justas Paleckis, bandant atsakyti, kas jis? Ar jis buvo nekalta klastos auka? Ar jam pritariant, jis buvo sąmoningai parengtas agentas, taip sukuriant nuosaikaus religiją gerbiančio patrioto įvaizdį?
Šios knygos pristatyme dalyvavę svečiai irgi buvo pakankamai aktyvūs, daug buvo kelta klausimų apie to meto istorinius įvykius.
Renginį praturtino operos ir baleto teatro solistė Rasa Jazukonytė atlikusi keletą kūrinių. Renginį vedė Tuskulėnų memorialo muziejininkas Gaudentas Aukštikalnis.


Liepos 21 d. Tuskulėnų memoriale vyko reprezentacinis renginys, kurio metu ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ pristatyta žinomiems kultūros, sporto, pramogų, meno, mokslo atstovams. Į parodos pristatymą atvyko prodiuseriai Dominykas Kubilius ir Laura Paukštė, kaskadininkas, karatė čempionas Darius Petrikauskas su žmona Ieva, menininkas Algis Kriščiūnas, solistas Rafailas Karpis, advokatas Karolis Rugys, dainininkai Erica Jennings ir Nėrius Pečiūra, verslininkas, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas su sūnumi Ąžuolu ir kiti.
Renginio pradžioje svečiams pristatytas dokumentinis filmas, paaiškinantis, kokios istorinės aplinkybės lėmė homo sovieticus projekto realizaciją okupuotoje Lietuvoje. Vėliau dalyviai pakviesti naudojantis audio gidu apžiūrėti ekspoziciją. Pojūčių renginį vainikavo stilizuotos sovietinės vaišės.


Birželio 20 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko knygos „Birželis kvietė į Kovą“ II-ojo tomo pristatymas. Jame dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo vadovas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, šaulys Audronius Ažubalis, Vilniaus kuopos šaulių vadas dr. Kostas Ivanauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, prof. dr. Valdas Rakutis ir žurnalistas, rašytojas Vidmantas Valiušaitis.
Leidinys skirtas 80-osioms 1941 m. birželio 23-iosios lietuvių tautos sukilimo metinėms. Jo pagrindą sudaro to laikotarpio spaudoje publikuoti straipsniai, dokumentai, diplomatų korespondencija, įvykių dalyvių atsiminimai.


Birželio 17 d. Tuskulėnų memorialo Dvaro rūmų kieme vyko parodos „Podziemie Łączy/Pogrindis jungia“ atidarymas.
Parodoje lietuvių ir lenkų kalbomis pristatoma Lietuvos ir Lenkijos pogrindžio istorija, taip pat lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo. Paroda parengta pagal albumą, kurį praėjusiais metais išleido fondas „Pagalba lenkams Rytuose“.
Parodos pristatyme dalyvavo Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ valdybos narys Juliusz Szymczak-Gałkowski, knygos ir parodos autorė Ilona Lewandovska , Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Centro darbuotojai.
Parodą galima apžiūrėti iki š. m. spalio 2 d.


Birželio 16 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dokumentinio filmo „Laisvės žvalgas“, skirto partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimui, peržiūra. Po peržiūros vyko diskusija apie laisvės kovas, partizanų temą dokumentikoje ir meniniame kine. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. Valdas Rakutis, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas Aurimas Navys, režisierius Algis Kuzmickas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Dalius Stancikas. Diskusiją moderavo viešųjų ryšių specialistas Alkas Paltarokas.
Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Režisierius Algis Kuzmickas.


Birželio 14–15 d. minėjome Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas. Jų metu Tuskulėnų memorialo lankytojai turėjo galimybę nemokamai susipažinti su muziejinėmis ekspozicijomis „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, nagrinėjančia sovietinio žmogaus prievartinį formavimą ir dvasinį pasipriešinimą, ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, atskleidžiančia sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus ir jų slėpimą. Taip pat buvo galima apžiūrėti Konferencijų salėje eksponuojamą Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ bei apsilankyti koplyčioje-kolumbariume, kur perlaidoti 1944–1947 m. Vilniaus KGB vidaus kalėjime sušaudytų asmenų palaikai.


Gegužės 28–29 d. vyko nuo 2015-ųjų organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio metu duris atveria miesto pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba Vilniui ir bendruomenėms. Ne pirmus metus vienas iš atveriamų objektų – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas, kur perlaidotos sovietinių represijų aukos. Šių dienų metu gidai-savanoriai vedė ekskursijas vilniečiams ir miesto svečiams, kuriose juos supažindino ne tik su pastato architektūra, bet ir su visa Tuskulėnų parko istorija.
Šio architektūros savaitgalio metu Tuskulėnų memoriale apsilankė 425 lankytojai.


Gegužės 19 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knygos „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymas.
Vienas iš knygos autorių – rusų kilmės JAV istorikas, istorijos mokslų daktaras Jurijus Felštinskis – dalyvavo renginyje ir dalijosi savo įžvalgomis apie SSRS ir Rusijos istoriją bei dabartį, savo knygų rašymo bei medžiagos rinkimo ypatumus, taip pat atsakinėjo į renginio dalyvių klausimus.
Renginį moderavo žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.


Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur šiuo metu perlaidotos sovietinių represijų aukos. Taip pat konferencijų salėje eksponuojamą Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“.


Gegužės 14 d., tarptautinės muziejų nakties proga, Tuskulėnų memorialas kvietė visus, norinčius suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų bei susipažinti su okupacijų metais veikusios KGB nusikaltimų slėptuvės istorija, dalyvauti čia vykusiuose renginiuose. Jų metu buvo gausiai lankomos muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčia-kolumbariumas. Mažieji lankytojai, padedami muziejaus darbuotojų ir tėvelių, gamino popierines saulėgrąžas bei sėjo tikras, taip simboliškai užbaigiant Ukrainos palaikymo akciją. Šeimos ir pavieniai lankytojai dalyvavo orientaciniame žaidime „Atrask Tuskulėnų dvaro lobį!“ ir „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“ ir laimėjo memorialo skirtus prizus. Vėlyviausieji lankytojai turėjo progą sudalyvauti naktinėje ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parką.


Balandžio 23 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko Ukrainos palaikymui skirtas renginys – saulėgrąžų sėjimas. Šiandienos kontekste saulėgrąžos – ne tik geltonos vasaros gėlės, bet ir neoficialus Ukrainos valstybės simbolis, primenantis apie žmonių kovą už laisvę. Balandžio 23-ąją minimos Jurginės – šv. Jurgio diena. Šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globėjas, karys, anot legendos nukovęs slibiną ir išlaisvinęs karalaitę. Tai gėrio pergalės prieš blogį simbolis. Simboliška, kad būtent šią dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kuris mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai, kartu su Žirmūnų bendruomene, nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais ir kitais Memorialo lankytojais sėjome saulėgrąžas.
Renginio metu žodį tarė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Žirmūnų seniūnas Romas Kalcas, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Taip pat į susirinkusiuosius kreipėsi ir maldą ukrainiečių kalba sukalbėjo Graikų apeigų katalikų (Unitų) dvasininkas Tėvas Mykolay Mykosovskyy.
Šio renginio žinutė – mes tikime Ukrainos pergale! Visi Tuskulėnų memorialo lankytojai muziejuje galės gauti saulėgrąžų sėklų ir pasėti parke arba parsinešti namo iki pat Muziejų nakties (gegužės 14 d.).


Balandžio 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sudarytos darbo grupės susitikimas, skirtas šiuo metu rengiamos galimybių studijos dėl „Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ aptarimui. Į darbo grupę pakviesti žinomi Lietuvos istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius Algis Vyšniūnas. Šio susitikimo metu LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė supažindino, koks tematinis turinys galėtų būti pristatomas Lukiškių kalėjimo nuolatinėje ekspozicijoje.
Plačiau skaitykite čia


Balandžio 7 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Vytauto Zabielsko knygos „Lietuvos karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas.
Knygos autorius V. Zabielskas buvo vienas iš lyderių 1991 m. Norilske statant memorialą žuvusiems Baltijos valstybių karininkams, yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos garbės narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys. Jo knygoje pateikti duomenys apie 851 Lietuvos karininką, okupantų nužudytą, sušaudytą, žuvusį kalėjimuose, lageriuose, kovose su okupantais: trumpi karininkų biografiniai duomenys – gimimo data, vieta; tikrosios tarnybos karininkams – paskutinės tarnybos Lietuvos kariuomenėje pareigos, karininko laipsnis; atsargos karininkams – tarnybos vieta ir pareigos arba gyvenamoji vieta ir atsargos karininko laipsnis; pasipriešinimo kovų dalyviams – užimamos pareigos kariniuose daliniuose, partizaninėse ar pasipriešinimo struktūrose ir turėtas arba suteiktas karininko laipsnis. Paskutinėje aprašymo pastraipoje pateikiamas karininko likimas. Aprašymai iliustruoti karininkų nuotraukomis.
Renginio metu buvo parodytas dokumentinis filmas „Šiaurės Golgota“ (rež. R. Šliažas, 1991 m.).


Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą, Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ bei pasiklausyti etnomuzikos ansamblio „Vilniaus Ūla“ koncerto „Tėviškės dainos“. Konferencijų salėje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse mažieji lankytojai klausėsi pasakojimo apie Sąjūdį ir Kovo 11-ąją, pynė vienybės juostas ir gamino atgimimo simbolius – varpelius.


Kovo 9 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodos atidarymas ir fotografijų albumo „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ pristatymas. Autorių ir svečius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Žodį susirinkusiems tarė Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šventojo Kazimiero provincijos ministras brolis Evaldas Darulis. Paroda „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus eksponuojama iki birželio 15 dienos.


Vasario 16-ąją, kaip ir kiekvienais metais, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė visus kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ta proga organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamąją parodą „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“. Mažiausieji lankytojai aktyviai dalyvavo edukacinėse dirbtuvėse, kur piešdami, žaisdami ir klausydami pasakojimų sužinojo apie šios dienos svarbą Lietuvos istorijoje.


Sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro galimybių studijos „Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ pristatymas svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos, kitų institucijų ir diskusijos.

LGGRTC vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo. Rengiant studiją LGGRTC buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas Centro vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A. Vyšniūnas.

Plačiau


Sausio 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko filmo „ATMINTIES VALYMAS: Kodėl Rusijos valdžia nori uždaryti „Memorial“?“ peržiūra ir diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, „Memorialo“ grupės palaikymo koordinatorė Svetlana Panič, LGGRTC darbuotojai ir kiti garbūs svečiai.

Šį filmą specialiai nufilmavo televizijos kanalas „Dožd“, viena iš paskutinių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Rusijoje. „Dožd“ kalbėjosi su tais, kurie buvo „Memorialo“ kūrimo pradžioje, likus porai metų iki SSRS žlugimo. Filme pasakojama, kaip nedidelė disidentų grupė rinko ir saugojo draudžiamus prisiminimus apie Gulagą ir keliami klausimai, kas bus su represuotųjų SSRS duomenų baze, jei organizacija bus uždaryta.


Sausio 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko VII-osios Vilniaus miesto 912 klasių mokinių istorijos olimpiados prizininkų apdovanojimo ceremonija. Šių metų olimpiados tema – Vilnius sovietmečiu (19441988 m.). Jos tikslas – sudaryti galimybes gabių moksleivių sugebėjimams atsiskleisti, artinti akademinį istorijos mokslą prie Vilniaus miesto bendruomenės bei prisidėti prie vilniečių istorinės atminties puoselėjimo bei įprasminimo. Olimpiadą organizuoja Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius ir partneriai.


Sausio 12–13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Sausio 13 d. ryte, prisijungdamas prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdamas žuvusiuosius, Tuskulėnų kolektyvas oficinos languose uždegė žvakutes.
Taip pat šių dienų metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčią-kolumbariumą.


2021 metai

Lapkričio 1–2 d. minėjome Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas. Jų metu Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume besiilsinčios Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytos sovietinių represijų aukos buvo gausiai lankomos bei pagerbiamos gėlėmis ir žvakelėmis. Šiomis dienomis Tuskulėnuose apsilankė 239 žmonės.


Spalio 21 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų knygos „Keliautojo užrašai“ pristatymas. Autoriaus pasveikinti susirinko būrys žinomų Lietuvos fotografų, alpinistų, žurnalistų ir jaunystės draugų.
Renginį Vydūno daina „Lietuva, brangi šalele“ iš 1904 metų rinkinio „Lietuvos aidos“ pradėjo solistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros lektorė Aušra Liutkutė. Apie keliones, kirtusias geležinę uždangą, pasakojo pats fotografijų autorius Romualdas Kęstutis Augūnas. Pranešimą apie jo kūrybą skaitė knygos sudarytojas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis. Žodį tarė muzikologas ir žymus alpinistas Juozas Antanavičius. Renginį vedė žurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Juozas Šalkauskas.
Susirinkusieji turėjo galimybę apžiūrėti ir fotografijos darbų parodą „Keliautojo užrašai“, kuri eksponuojama Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje iki šių metų gruodžio 13 dienos.
Renginyje dalyvavo 43 žmonės.


Spalio 14 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Vyto Miliausko knygos „POST TÉNEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ pristatymas. Jame savo mintimis dalijosi prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Angelė Jakavonytė, tremtinė Rasutė Peslekienė ir kiti knygos autoriaus likimo broliai ir sesės. Renginio meninę programą pristatė Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“. Renginį vedė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Uloza.
Vyto Miliausko prisiminimų knyga „POST TÉNEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“, pasakojanti apie autoriaus šeimos likimą skaudžių istorinių įvykių aplinkybėmis, išleista nedideliu tiražu (170 vnt.). Didesnę knygų dalį autorius padovanojo vienam iš savo rėmėjų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijai.
Renginyje dalyvavo 47 žmonės.


Rugsėjo 28 d. buvo minima Tuskulėnų aukų atminimo diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir koplyčią-kolumbariumą, kuriame perlaidotos sovietinio režimo aukos. Koplyčioje-kolumbariume vyko oficiali Tuskulėnų aukų pagerbimo ceremonija, kurios metu kalbas sakė Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Pranciškaus Proškaus-Proškevičiaus, sušaudyto 1946-05-10, sūnus, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Štabo aprūpinimo kuopos (ŠAK) šaulys Julius Proškus.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai aukas pagerbė gėlių vainiku. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos 10 kl. auklėtinė Gabrielė Miškinytė smuiku atliko Tuskulėnų aukų atminimui skirtą kūrinį.
Memorialiniame komplekse tą dieną apsilankė 103 žmonės.


Rugsėjo 23 d. Tuskulėnuose buvo minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Jos metu lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Per dieną apsilankė 20 žmonių.


Rugsėjo 21 d. Tuskulėnų dvaro rūmuose buvo atidarytas naujas LGGRTC muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS”. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką ir jos produktą – sovietinį pilietį.
Atidaryme kalbėjo LGGRTC gen. direktorius dr. Arūnas Bubnys, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios akto signataras Vytautas Landsbergis, politinis kalinys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas, vienas iš ekspozicijos „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ kūrėjų Remigijus Černius ir muziejaus „Projektas – HOMO SOVIETICUS ” kūrėja ir vedėja Dovilė Lauraitienė.
Renginyje dalyvavo 57 žmonės.


Rugsėjo 13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko tarptautinės parodos po atviru dangumi „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“ atidarymas. Paroda, kurią parengė Europos atminimo ir solidarumo tinklas (angl. European Network Remembrance and Solidarity, ENRS), bendradarbiaudamas su tarptautine istorikų grupe, yra bandymas apibendrinti audringą tarpukario pradžią, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europos istorijai.
Atidarymo metu sveikinimo žodžius tarė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir ENRS direktorius Rafał Rogulski. Kalbas sakė ENRS Valdymo komiteto pirmininkas dr. Ján Pálffy, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska ir Slovakijos Respublikos ambasadorius Latvijoje ir Lietuvoje Ladislav Babčan.
Su paroda renginio dalyvius supažindino ir ekskursiją pravedė dr. Rasa Baločkaitė ir dr. Bartosz Dziewanowski-Stefańczyk.
Dalyvavo 43 žmonės.

Fotografavo Bartosz Frątczak


Rugsėjo 10 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kartu su partneriais organizuota tarptautinė konferencija „Ginkluotas antikomunistinis pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje 1944–1953 m.“, skirta Juozo Lukšos-Skirmanto, Daumanto 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino bei savo įžvalgomis dalinosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LR Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Konferencijoje Lietuvos ir užsienio mokslininkai skaitė šiuos pranešimus: „Juozas Lukša ir jo bendražygiai antrosios misijos Vakaruose metu (1948–1950)“ (Vidmantas Vitkauskas), „Juozas Lukša ir Švedijos vaidmuo“ (Jonas Ohman), „MGB agentūrinė byla „Nieman“ – agentūriniai žaidimai su JAV žvalgyba“ (dr. Darius Juodis), „Lenkijos pogrindžio kontržvalgybos veikla prieš sovietinę okupaciją 1944–1948 m.“ (dr. Tomasz Balbus, Lenkijos Tautinės atminties institutas), „Slaptosios misijos iš Švedijos į Estiją ir Põõsaspea nesėkmė 1951 m.“ (dr. Meelis Saueauk, Estijos istorinės atminties institutas), „Peterio Čevers grupė“ (dr. Ainars Bambals, Nacionalinis Latvijos archyvas), „Stiklinės lubos“: radikalaus ukrainiečių nacionalizmo jėga ir sunaikinimas“ (dr. Alexander Gogun, Berlyno laisvasis universitetas), „Išlikimo, teisėtumo ir nepriklausomybės klausimai: Vengrijos karo metų ministras pirmininkas Miklos Kallay Soviеtų Sąjungos dominavimo eros išvakarėse (1944–1956)“ (dr. Andras Joo, Veritas institutas). Vėliau vyko diskusijos ir neformalūs pokalbiai.
Renginyje dalyvavo 83 žmonės.


Rugpjūčio 23 d. minėjome Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, kurios metu nemokamai buvo galima aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą, Konferencijų salėje eksponuojamą Teresės Blažiūnienės parodą „Labanoro angelai“, bei vokalinio ansamblio „Inmezzo“ teatralizuotą muzikos ir poezijos pasirodymą „Išdainuota, išmylėta“. Renginių metu Tuskulėnuose apsilankė 88 žmonės.


2021-ieji paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Ta proga rugpjūčio 19 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas ir konferencija „Padaryk mane gerumo ženklu“.
Renginio metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, prisiminimais dalinosi politinis kalinys, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorius kardinolas Sigitas Tamkevičius, pranešimus skaitė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Irena Andrukaitienė ir Zigmas Vaišvila, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjas dr. Artūras Grickevičius. Koncertinę programą „Oi, tu ąžuolėli“ atliko Utenos kultūros centro vadovas Erikas Druskinas, kuriam akomponavo Mindaugas Aleknavičius.
Renginyje dalyvavo 43 žmonės.


Liepos 3–4 d. vykusio kasmetinio atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ vienas iš lankytojams atvertų objektų buvo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas. Renginio savanorių vestų ekskursijų metu su koplyčios-kolumbariumo istorija ir architektūra susipažino 170 žmonių.


Birželio 14–15 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, kurių metu nemokamai buvo galima aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir koplyčią-kolumbariumą. Per šias dienas komplekse apsilankė 58 žmonės.


Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir, kaip ir kasmet, languose uždegė žvakeles prisimindami ir pagerbdami 1991 m. sausio 13 d. laisvę gynusius ir žuvusius asmenis.

 

2020 metai

Lapkričio 1–2 d. minėjome Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas. Kaip ir kiekvienais metais, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume palaidotos sovietinių represijų aukos buvo gausiai lankomos ir pagerbiamos žvakelėmis. Šių dienų metu Tuskulėnuose apsilankė apie 80 žmonių.


Spalio 7 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Severino Vaitiekaus knygos „Lietuvos žvalgyba 1918-1940 m. Veidai ir vaizdai“ pristatymas. Jo metu įspūdžiais apie knygą dalinosi Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, LGGRTC generalinis direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys. Su autoriumi knygą aptarė istorikas, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Renginį moderavo žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis. Pristatyme dalyvavo 40 žmonių. Vyko tiesioginė renginio transliacija internetu.


Rugsėjo 28 d. buvo minima Tuskulėnų aukų atminimo diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo galima nemokamai aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir koplyčią-kolumbariumą, kuriame perlaidotos aukos. Koplyčioje-kolumbariume vyko oficiali Tuskulėnų aukų pagerbimo ceremonija, kurios metu kalbas sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Prezidento patarėjas Šarūnas Radvilavičius, prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius prof. dr. Adas Jokubauskas. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai aukas pagerbė gėlių vainiku. Po ceremonijos Konferencijų salėje surengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra. Renginiuose dalyvavo 122 lankytojai.


Rugsėjo 23 d. Tuskulėnuose buvo minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Jos metu lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Konferencijų salėje vyko Rimanto Dichavičiaus ir Juozo Valiušaičio meninių fotografijų parodos „Istorijos arimai“ atidarymas. Parodos nuotraukose įamžinti 1961–1965 m. Vilniaus žydų kapinių vaizdai prieš jų sunaikinimą, papildyti 1990–1994 m. darytomis 44 dar išlikusių senų Lietuvos žydų kapinių fotografijomis. Atidarymo metu žodį tarė LGGRTC generalinis direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, prof. Vytautas Landsbergis, tapytojas, dailės pedagogas Aloyzas Stasiulevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs Kultūros paveldo departamento direktorius ir dalies šių fotografijų atsiradimo iniciatorius Naglis Puteikis, LGGRTC ekspertų konsultacinės komisijos narys Ignas Stankovičius bei parodos bendraautoriai fotomenininkai Rimantas Dichavičius ir Juozas Valiušaitis.


Rugpjūčio 23 d., minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Tuskulėnų rimties parke vyko atvirų durų dienos, per kurias apsilankė 67 lankytojai.


Liepos 11–12 d. Vilniuje vykusio atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ metu vienas iš lankytojams atvertų objektų buvo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas. Renginio savanorių vedamų ekskursijų metu su koplyčios-kolumbariumo istorija ir architektūra susipažino apie 500 žmonių.


Birželio 14–15 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos, skirtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Jų metu nemokamai buvo galima aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą bei Konferencijų salėje eksponuojamą Teresės Blažiūnienės parodą „Labanoro gėlės“. Per šias dienas komplekse apsilankė 140 žmonių.


Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos, kurių metu lankytojai galėjo apžiūrėti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų parodą „Sapnuoju Lietuvą“ bei aplankyti koplyčią-kolumbariumą. Konferencijų salėje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse mažieji lankytojai galėjo pasigaminti trispalvius ženklelius ir kitus darbelius. Tądien memorialiniame komplekse apsilankė 163 lankytojai.


Vasario 16-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Jų metu svečiai galėjo aplankyti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą ir Konferencijų salėje eksponuojamą Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų parodą „Sapnuoju Lietuvą“. Taip pat Konferencijų salėje vyko edukacinės dirbtuvės mažiesiems lankytojams ir Žirmūnų bendruomenės organizuotas koncertas „Dainos apie Lietuvą“, kuriame pasirodė septyni kolektyvai. Koncertą vainikavo jau tradicija tampantis bendras giesmės „Lietuva brangi“ giedojimas. Atvirų durų metu komplekse apsilankė 330 lankytojų.




Vasario 6 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko knygos ir dokumentinio filmo “Kalinio riba” pristatymas. Dalyvavo knygos autoriai Paulius Saudargas ir Goda Krukauskienė. Pasak autorių, jų knygoje pateikiamos ne tik kalinimą priverstinio darbo lageriuose išgyvenusių žmonių istorijos, bet ir mokslinis žvilgsnis į šią istorinę temą – gretinami faktai ir mokslinių tyrimų duomenys. Trumpametražiame filme savo autentiškais pasakojimais apie kalėjime vykusius žiaurius tardymus ir nepakeliamas Gulagų sąlygas dalinosi buvę politiniai kaliniai. Trys iš knygai ir filmui pasakojimus pateikusių asmenų apsilankė ir Tuskulėnuose vykusiame renginyje. Iš publikos reakcijos buvo galima nuspėti, kad nemažai daliai auditorijos šios istorijos pažįstamos iš asmeninės patirties.
Renginio pabaigoje žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Po pristatymo visiems norintiems buvo padovanotos knygos su autorių parašais. Renginyje dalyvavo 80 žmonų.


Sausio 22 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje įvyko teatro „Labas“ spektaklio „Miško seserys“ premjera. Teatro kūrėjos ir aktorės Neringa Varnelytė ir Vitalija Mockevičiūtė partizaninę kovą perteikė jame dalyvavusių moterų – ryšininkių, motinų, seserų, mylimųjų – akimis ir lūpomis. Tragiška istorija pateikta graudžiai, bet šviesiai, netgi linksmai. To laiko dvasią puikiai iliustravo folkloro muzikantų Dariaus Mockevičiaus bei Pauliaus Kovalenko atliekamos partizanų dainos dzūkiška tarme. Spektaklis paįvairintas vaizdo įrašų intarpais – gyvais to meto liudininkių išgyvenimais ir atsiminimais.
Dviejų seansų metu spektaklį pamatė beveik 200 žiūrovų.


Sausio 12-ąją ir 13-ąją Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos. Komplekso svečiai galėjo nemokamai susipažinti su ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Konferencijų salėje aplankyti Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų parodą „Sapnuoju Lietuvą“, koplyčioje-kolumbariume pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Atvirų durų dienų metu apsilankė 68 lankytojai.