Renginiai ir parodos
2026 metai
Sausio 27 d. Tuskulėnų memoriale paminėta tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
Minėjimo metu atminimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Renginio metu rodyta Rimo Bružo dokumentinio ciklo „Paskutinė stotis: Aušvicas–Birkenau“ ištrauka. Po minėjimo vyko diskusija „Kaip kalbėti Holokausto tiesą šiandien?“. Diskusiją moderavo trauminio paveldo tyrimų ir komunikacijos ekspertė dr. Neringa Latvytė, savo įžvalgomis dalijosi LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari, dokumentikos autorius istorikas Rimas Bružas ir Kauno IX forto muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Henrika Kryževičienė.
Renginys priminė skaudžias XX a. istorijos patirtis – Aušvico lagerio išvadavimą bei Štuthofo koncentracijos stovyklos evakuaciją. Susitikimo metu buvo akcentuota istorinės atminties svarba ir atsakomybė šiandienos visuomenėje, siekiant neleisti šioms tragedijoms tapti vien sausa istorijos faktų seka. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip kalbėti apie Holokaustą šiuolaikiniame, informacijos pertekliaus kupiname pasaulyje – kaip perteikti ne tik faktus, bet ir žmogiškąją patirtį, skausmą, moralines pamokas bei asmeninę atsakomybę. Buvo pabrėžta kalbos, vaizdo ir gyvo pasakojimo reikšmė, siekiant pasiekti įvairias auditorijas, ypač jaunąją kartą.
Renginio metu taip pat buvo pristatytas istoriko, LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas „1942 m. Wansee konferencija: vadinamasis „galutinis žydų klausimo sprendimas“ kaip valstybinio smurto koordinavimas“. Pasak dr. Arūno Bubnio, didžiausia Holokausto pamoka – neleisti, kad visuomenėje įsigalėtų neapykantos ideologijos. Karo nusikaltimai, kylantys iš neapykantos kitoms tautybėms ar ideologijoms, parodo, prie ko gali privesti abejingumas, todėl su tokiomis apraiškomis būtina nuosekliai kovoti ir neleisti joms pasikartoti.
Renginys Tuskulėnų memoriale tapo prasmingu istorijos, atminties ir atsakomybės susitikimu, dar kartą priminusiu, kad Holokaustas nėra tik praeities tragedija. Tai nuolatinis įsipareigojimas saugoti istorinę tiesą, ugdyti jautrumą ir kritinį mąstymą bei perduoti šias pamokas ateities kartoms. Tik sąmoningas atminimas ir atviras dialogas gali padėti užkirsti kelią neapykantos, abejingumo ir smurto pasikartojimui šiandienos visuomenėje.
Sausio 16 d. Tuskulėnų memoriale surengta atvira pamoka „Kovotojai“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Vilniaus Petro ViIeišio progimnazijos moksleiviai klausėsi paskaitos „Kam turėtume dėkoti už mūsų Laisvę“, kurioje buvo prisiminti 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Užsiėmimo metu aptarta, kaip sovietinė armija bandė jėga nuslopinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, o tūkstančiai beginklių Lietuvos gyventojų vieningai stojo ginti Parlamento, Televizijos bokšto ir kitų strategiškai svarbių objektų. Pamokos metu pagerbtos Sausio 13-osios aukos ir visi, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę, primenant, kad šiandien turima laisvė yra pasiekta didžiulės drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės už savo valstybę dėka. Pamokos pabaigoje mokiniai kūrė medžių simbolių karpinius, skirtus Laisvės didvyriams atminti. Šie kūriniai papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus, taip prisidedant prie istorinio atminimo puoselėjimo.
Sausio 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje buvo pristatyta paroda „Tyliosios rezistencijos veidai“. Ši paroda skirta prisiminti ir pagerbti žmones, kurie okupacijos metais priešinosi ne ginklu, bet dvasia, ištikimybe ir tyla. Paroda kalba apie sudėtingus pasirinkimus: baimę, abejonę, vidines kovas, kompromisus, kurių niekas nematė, bet kurie kainavo labai daug. Tyli rezistencija nebuvo silpnumo ženklas – ji buvo stiprybė gyventi su savimi taip, kad sąžinė neliktų okupuota.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, savo įžvalgomis pasidalijo istorikas Virgilijus Poviliūnas ir dailininkas Gytenis Umbrasas, muzikinius kūrinius atliko Lietuvos teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Pabaigoje žodį tarė parodos sudarytojas Gintautas Terleckas, kuris pasidalijo ne tik parodos idėja, bet ir asmeninėmis įžvalgomis bei iššūkiais, su kuriais susidūrė ją kurdamas. Jis atvirai kalbėjo apie sudėtingą šaltinių paiešką, jautrią istorinę medžiagą. Šios patirtys atskleidė, kiek daug pastangų, vidinės tylos ir įsiklausymo reikalauja darbas su tautos atmintimi.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios parodos – ypač pasidalijusiems savo artimųjų liudijimais ir reliktais. Jūsų drąsa dalintis tyliais pasakojimais padeda mums išsaugoti tai, kas lengviausiai prarandama – gyvą atmintį. Tegul ši tyla kalba mums apie drąsą būti savimi, apie ištikimybę ir apie tai, kad net mažiausias tiesos gestas gali tapti pasipriešinimu.
Sausio 12–13 d. Tuskulėnų memoriale vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas, skirtas pagerbti 1991 metų sausio įvykių aukas ir visus, kurie drąsiai stojo ginti Lietuvos laisvės. Atvirų durų metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčią-kolumbariumą. Renginys subūrė jaunąją kartą – minėjime aktyviai dalyvavo Vilniaus Žemynos progimnazijos, Antakalnio ir Tuskulėnų gimnazijų moksleiviai.
Atvirų durų metu buvo pristatyta paroda „Žymiausi 1945 m. partizaniniai mūšiai“, supažindinanti lankytojus su Lietuvos partizanų kovomis, jų drąsa ir pasiaukojimu ginant valstybės laisvę pokario metais. Parodos pristatymas tapo svarbia edukacine minėjimo dalimi, leidusia moksleiviams giliau pažinti šalies laisvės kovų istoriją.
Sausio 13-osios minėjimas Tuskulėnų memoriale dar kartą priminė, kad laisvė nėra savaime suprantama – ji iškovota žmonių pasiaukojimu ir turi būti saugoma bei perduodama ateities kartoms.
