Kovo 31 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvės, Laisvės premijos laureatės, pasaulyje žinomos tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėjos sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės antrųjų mirties metinių minėjimas.
Šviesaus atminimo sesuo Nijolė Sadūnaitė – išskirtinė asmenybė, gyvenusi tiesa ir drąsiai ją gynusi. Ji atkakliai kovojo už žmogaus orumą, sąžinės ir religijos laisvę bei Lietuvos nepriklausomybę. Būdama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintoja ir disidentė, ji nepalūžo kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje. Kilnus ir pasiaukojantis jos gyvenimas tapo laisvės simboliu, o jos veikla įvertinta Laisvės premija ir plačiu tarptautiniu pripažinimu kaip tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėjos.
Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Tuskulėnų memorialo vyriausiasis muziejininkas Gintautas Terleckas ir kiti garbūs svečiai.
Muzikinius kūrinius atliko Lietuvos teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis, kanklininkas Balys Baltramaitis, sesers Sadūnaitės žodžius iš prisiminimų knygos „Skubėkite daryti gera“ skaitė aktorė, poetė Dalia Morozovaitė.
Kovo 19 d. Tuskulėnų memoriale vyko moksleiviams skirta atvira pamoka „Drąsa gelbėti“. Pamokoje dalyvavo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos moksleiviai. Pamokos tikslas – puoselėti istorinę atmintį ir pagerbti Pasaulio tautų teisuolius Vincentą ir Jadvygą Antonovičius, 1943 m. Tuskulėnų dvaro rūsiuose išgelbėjusius žydų Kurganų šeimą. Lucyna Antonovič apie savo tėvus rašė: „Mano tėvai visada vadovavosi posakiu: žmogus žmogui yra šventas dalykas. Rasė, tautybė ar fanatizmas jiems neturėjo jokios reikšmės.“ Tai – gyvi liudijimai apie žmones, kurie net tamsiausiu metu rinkosi šviesą. Jie įrodė, kad net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis žmogus gali pasirinkti – paklusti blogiui arba jam priešintis.
Po pamokos buvo surengta moksleivių eisena į Saulės kapines, siekiant skatinti jaunąją kartą prisiminti ir lankyti Pasaulio tautų teisuolių kapus. Buvo pagerbtas Jadvygos Antonovič, vienintelės Lietuvoje palaidotos Antonovičių šeimos atstovės, kapas, pažymėtas Pasaulio tautų teisuolės ženklu.
Kovo 18 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko renginys, skirtas Pasaulio tautų teisuoliams – žydų gelbėtojams – atminti. Jo metu surengta diskusija „Žydų gelbėtojai – didžioji žmoniškumo pamoka“.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorius dr. Linas Jašinauskas. Jis priminė, kokioje prasmingoje vietoje vyksta renginys, ir pabrėžė šios vietos istorinę bei moralinę svarbą. Jo teigimu, Lietuva, vertinant procentiškai, pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių užima antrą vietą pasaulyje. „2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, teisuolio vardas Lietuvoje suteiktas 925 asmenims, tarp jų – ir Antonovičių šeimai: Jadvygai, Vincentui bei jų dukrai Lucynai, Tuskulėnų dvare slėpusiems ir gelbėjusiems žydus“, – pastebėjo dr. L. Jašinauskas.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. „Lietuvos žydų gelbėtojai paliko mums svarbią moralinę pamoką. Jie parodė, kad net ir didžiausio blogio akivaizdoje žmogus gali rinktis ginti gyvybę ir saugoti kitą žmogų. Ši diena yra ne tik atminties diena, bet primena ir apie atsakomybę – saugoti istorinę tiesą, gerbti praeitį ir puoselėti vertybes, kurios leidžia visuomenei išlikti humaniškai ir teisingai“, – teigė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Diskusijoje dalyvavo: dokumentikos autorius, prodiuseris ir režisierius Dominykas Kubilius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Alfredas Rukšėnas, Holokausto Lietuvoje tyrinėtojas, knygų apie Lietuvos Pasaulio tautų teisuolius autorius Rimantas Stankevičius, Pasaulio tautų teisuolio palikuonis, Gedimino technikos universiteto doc. dr. Romualdas Juknelevičius, parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti tapo nemirtingais“ autorius architektas Tauras Budzys. Diskusiją moderavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.
Renginio metu taip pat pristatyta Tauro Budzio ir Barboros Karnienės virtuali paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti tapo nemirtingais“. Ši paroda skirta Lietuvos piliečiams, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto, pasakojanti jų gyvenimo istorijas ir įamžinanti jų drąsą.
Renginio dalyviai taip pat išvydo režisieriaus D. Kubiliaus dokumentinių filmų „Pasaulio teisuoliai“ ištraukas. Ši popietė leido dalyviams susipažinti su Pasaulio tautų teisuolių istorijomis, įvertinti jų moralinį pasirinkimą ir suprasti istorinės atminties svarbą.
Nuotraukos Ūlos Liškevičiūtės
Kovo 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamas renginys, kurio metu buvo pagerbti ir įvertinti Laisvės gynėjai bei jų indėlis ginant ir stiprinant Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę ir jos institucijas.
Žuvusiųjų Laisvės gynėjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, sugiedotas Lietuvos himnas. Susirinkusiems skambėjo Lietuvos partizanų dainos, kurias atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė).
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas.
Laisvės gynėjams pažymėjimus įteikė – Lietuvos šaulių sąjungos vadas L. Idzelis, Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas V. Navickas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Donatas Škarnulis. Tą dieną Laisvės gynėjams buvo įteikti 53 istorinės atminties ženklai.
Nuo 2022 metų Laisvės gynėjo statusas pripažintas iš viso 1089 asmenims.
Fotografė Karina Mieczkowska
Kovo 15-ąją buvo paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, įtraukta į atmintinų dienų sąrašą 2022 m. pabaigoje. Šia proga lankytojai turėjo galimybę nemokamai apsilankyti Tuskulėnų memorialo muziejinėse ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose nacių Vokietijos okupuotose šalyse, vyko Holokaustas – žydų bendruomenės buvo naikinamos, žmonės žudomi arba tremiami į getus ir priverstinio darbo stovyklas. Prie šių nusikaltimų prisidėjo ir vietos gyventojai bei kolaboravusios institucijos. Tačiau nepaisant mirtino pavojaus, dalis žmonių ryžosi gelbėti pasmerktus mirčiai. 1953 m. Izraelyje, Kneseto nutarimu, buvo įkurtas „Yad Vashem“ – Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas, suteikiantis Pasaulio tautų teisuolio vardą žydų gelbėtojams. Lietuva, skaičiuojant teisuolių skaičių pagal gyventojų procentą, pasaulyje užima antrą vietą. 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, šis garbingas statusas buvo suteiktas 924 Lietuvos piliečiams, tarp jų – ir Antonovičių šeimai: Jadvygai, Vincentui bei jų dukrai Lucynai, kurie Tuskulėnų dvare slėpė ir gelbėjo žydus.
Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų memoriale vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur buvo rodoma režisieriaus Oleksandro Dirdovskio vaizdo instaliacija „Tylos upė“. Dėkojame Vilniaus Antakalnio ir Žygimanto Augusto progimnazijų, Vilniaus Šv. Kristoforo, Vyčio, šv. Jono Pauliaus II, Žirmūnų, Simono Daukanto, Tuskulėnų ir Antakalnio gimnazijų bei VGTU inžinerijos licėjaus moksleiviams už jų pilietinį įsitraukimą ir pagalbą Kovo 11 d. minėjime.
Kovo 5 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje pristatyta Eugenijos Martinaitytės tapybos darbų paroda „Senojo Vilniaus vaizdai“. Parodoje vaizduojami Vilniaus senamiesčio ir senojo Žvėryno motyvai primena jau nykstantį ar išnykusį kraštovaizdį. Panoraminės miesto kompozicijos užburia laisvės ir ramybės pojūčiu. Nedidelių formatų paveiksluose jautriai perteikiama gerai pažįstama aplinka, kasdien stebima skirtingais metų laikais.
Menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė parodos atidarymo metu pabrėžė keletą svarbių Eugenijos Martinaitytės kūrybos aspektų. Ji pažymėjo, kad menininkės darbai vertingi ne tik menine, bet ir kultūrine prasme, nes juose jaučiama ryški nostalgiška nuotaika. Paveiksluose atsiskleidžia senasis Žvėrynas – miesto dalis, kurios veidas šiandien sparčiai keičiasi, o ryšys su gamta tampa vis silpnesnis.
Dr. Nijolė Tumėnienė taip pat akcentavo, kad menininkė kuria vedama svarbios idėjos – Žvėryno išsaugojimo. Jos darbuose atsispindi siekis įamžinti medinį Žvėryną, senųjų namų dvasią ir aplinką, kurios šiandien mieste vis mažiau arba kuri jau visai išnykusi. Todėl šie kūriniai tampa ne tik menine išraiška, bet ir savotišku atminties saugojimu – kvietimu nepamiršti vietos istorijos ir jos unikalumo.
Vasario 16-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejinę ekspoziciją „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir koplyčią-kolumbariumą, kur buvo rodoma režisieriaus Oleksandro Dirdovskio vaizdo instaliacija „Tylos upė“. Dėkojame Vilniaus Antakalnio ir Žygimanto Augusto progimnazijų, Vilniaus Žirmūnų, Simono Daukanto, šv. Jono Pauliaus II, Tuskulėnų, Šolomo Aleichemo ORT ir Antakalnio gimnazijų bei VGTU inžinerijos licėjaus moksleiviams už jų pilietinį įsitraukimą ir pagalbą Vasario 16 d. minėjime.
Vasario 13 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Iš praeities į ateitį“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Buivydiškių pagrindinės mokyklos mokiniai edukacijos metu buvo supažindinti su svarbiausiais 1918 m. vasario mėnesio įvykiais bei asmenybėmis. Vėliau pamokos dalyviai gamino atvirutes su palinkėjimais Lietuvai. Ši atvira pamoka tapo gražiu bendrystės, pilietiškumo ir istorinės atminties puoselėjimo pavyzdžiu, primenančiu, kad Lietuvos ateitis kuriama šiandien – jaunų žmonių rankomis.
Sausio 27 d. Tuskulėnų memoriale paminėta tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
Minėjimo metu atminimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Renginio metu rodyta Rimo Bružo dokumentinio ciklo „Paskutinė stotis: Aušvicas–Birkenau“ ištrauka. Po minėjimo vyko diskusija „Kaip kalbėti Holokausto tiesą šiandien?“. Diskusiją moderavo trauminio paveldo tyrimų ir komunikacijos ekspertė dr. Neringa Latvytė, savo įžvalgomis dalijosi LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari, dokumentikos autorius istorikas Rimas Bružas ir Kauno IX forto muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Henrika Kryževičienė.
Renginys priminė skaudžias XX a. istorijos patirtis – Aušvico lagerio išvadavimą bei Štuthofo koncentracijos stovyklos evakuaciją. Susitikimo metu buvo akcentuota istorinės atminties svarba ir atsakomybė šiandienos visuomenėje, siekiant neleisti šioms tragedijoms tapti vien sausa istorijos faktų seka. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip kalbėti apie Holokaustą šiuolaikiniame, informacijos pertekliaus kupiname pasaulyje – kaip perteikti ne tik faktus, bet ir žmogiškąją patirtį, skausmą, moralines pamokas bei asmeninę atsakomybę. Buvo pabrėžta kalbos, vaizdo ir gyvo pasakojimo reikšmė, siekiant pasiekti įvairias auditorijas, ypač jaunąją kartą.
Renginio metu taip pat buvo pristatytas istoriko, LGGRTC generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešimas „1942 m. Wansee konferencija: vadinamasis „galutinis žydų klausimo sprendimas“ kaip valstybinio smurto koordinavimas“. Pasak dr. Arūno Bubnio, didžiausia Holokausto pamoka – neleisti, kad visuomenėje įsigalėtų neapykantos ideologijos. Karo nusikaltimai, kylantys iš neapykantos kitoms tautybėms ar ideologijoms, parodo, prie ko gali privesti abejingumas, todėl su tokiomis apraiškomis būtina nuosekliai kovoti ir neleisti joms pasikartoti.
Renginys Tuskulėnų memoriale tapo prasmingu istorijos, atminties ir atsakomybės susitikimu, dar kartą priminusiu, kad Holokaustas nėra tik praeities tragedija. Tai nuolatinis įsipareigojimas saugoti istorinę tiesą, ugdyti jautrumą ir kritinį mąstymą bei perduoti šias pamokas ateities kartoms. Tik sąmoningas atminimas ir atviras dialogas gali padėti užkirsti kelią neapykantos, abejingumo ir smurto pasikartojimui šiandienos visuomenėje.
Sausio 16 d. Tuskulėnų memoriale surengta atvira pamoka „Kovotojai“, skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Vilniaus Petro ViIeišio progimnazijos moksleiviai klausėsi paskaitos „Kam turėtume dėkoti už mūsų Laisvę“, kurioje buvo prisiminti 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Užsiėmimo metu aptarta, kaip sovietinė armija bandė jėga nuslopinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, o tūkstančiai beginklių Lietuvos gyventojų vieningai stojo ginti Parlamento, Televizijos bokšto ir kitų strategiškai svarbių objektų. Pamokos metu pagerbtos Sausio 13-osios aukos ir visi, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę, primenant, kad šiandien turima laisvė yra pasiekta didžiulės drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės už savo valstybę dėka. Pamokos pabaigoje mokiniai kūrė medžių simbolių karpinius, skirtus Laisvės didvyriams atminti. Šie kūriniai papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus, taip prisidedant prie istorinio atminimo puoselėjimo.
Sausio 14 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje buvo pristatyta paroda „Tyliosios rezistencijos veidai“. Ši paroda skirta prisiminti ir pagerbti žmones, kurie okupacijos metais priešinosi ne ginklu, bet dvasia, ištikimybe ir tyla. Paroda kalba apie sudėtingus pasirinkimus: baimę, abejonę, vidines kovas, kompromisus, kurių niekas nematė, bet kurie kainavo labai daug. Tyli rezistencija nebuvo silpnumo ženklas – ji buvo stiprybė gyventi su savimi taip, kad sąžinė neliktų okupuota.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, savo įžvalgomis pasidalijo istorikas Virgilijus Poviliūnas ir dailininkas Gytenis Umbrasas, muzikinius kūrinius atliko Lietuvos teatro ir kino aktorius Gediminas Storpirštis. Pabaigoje žodį tarė parodos sudarytojas Gintautas Terleckas, kuris pasidalijo ne tik parodos idėja, bet ir asmeninėmis įžvalgomis bei iššūkiais, su kuriais susidūrė ją kurdamas. Jis atvirai kalbėjo apie sudėtingą šaltinių paiešką, jautrią istorinę medžiagą. Šios patirtys atskleidė, kiek daug pastangų, vidinės tylos ir įsiklausymo reikalauja darbas su tautos atmintimi.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios parodos – ypač pasidalijusiems savo artimųjų liudijimais ir reliktais. Jūsų drąsa dalintis tyliais pasakojimais padeda mums išsaugoti tai, kas lengviausiai prarandama – gyvą atmintį. Tegul ši tyla kalba mums apie drąsą būti savimi, apie ištikimybę ir apie tai, kad net mažiausias tiesos gestas gali tapti pasipriešinimu.
Sausio 12–13 d. Tuskulėnų memoriale vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas, skirtas pagerbti 1991 metų sausio įvykių aukas ir visus, kurie drąsiai stojo ginti Lietuvos laisvės. Atvirų durų metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčią-kolumbariumą. Renginys subūrė jaunąją kartą – minėjime aktyviai dalyvavo Vilniaus Žemynos progimnazijos, Antakalnio ir Tuskulėnų gimnazijų moksleiviai.
Atvirų durų metu buvo pristatyta paroda „Žymiausi 1945 m. partizaniniai mūšiai“, supažindinanti lankytojus su Lietuvos partizanų kovomis, jų drąsa ir pasiaukojimu ginant valstybės laisvę pokario metais. Parodos pristatymas tapo svarbia edukacine minėjimo dalimi, leidusia moksleiviams giliau pažinti šalies laisvės kovų istoriją.
Sausio 13-osios minėjimas Tuskulėnų memoriale dar kartą priminė, kad laisvė nėra savaime suprantama – ji iškovota žmonių pasiaukojimu ir turi būti saugoma bei perduodama ateities kartoms.