Renginių archyvas - 2025 m.
2025 metai
Gruodžio 11 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus žūties metinių minėjimas. Sovietų okupacijos metu V. Borisevičius protestavo prieš Bažnyčios teisių varžymą ir tikinčiųjų persekiojimą. 1946 m. lapkričio 18 d. V. Borisevičius buvo sušaudytas Vilniuje, jo palaikai užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje.
Apie dvasininkų padėtį sovietmečiu ir apie vyskupą V. Borisevičių pasakojo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė. Ji pabrėžė, kad dvasininkai neišvengiamai tapo represinių sovietų struktūrų aukomis, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai. Persekiojimas buvo ypač nuožmus, nes kunigai priklausė tiems žmonėms, kurie telkė bendruomenes, kurių žodžiu buvo tikima, todėl jie turėjo didžiulį autoritetą visuomenėje. Okupacinis režimas tai puikiai suprato. Vienas iš jo tikslų buvo susidoroti su dvasininkais ir palaužti jų autoritetą. Kunigas, asmeninis apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Georgo Gänsweino sekretorius ir Borisevičiaus bylos postulatorius Donatas Litvinas priminė, kad vyskupas V. Borisevičius viename iš savo straipsnių rašė, kad dvasininko pareiga nešti šviesą žmonėms. Kunigas D. Litvinas linkėjo, kad kiekvienas išsineštų tą šviesą ir viltį. Minėjimo metu eiles skaitė ir muzikinius kūrinius atliko aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas.
Po atminimo vakaro Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. spalio–gruodžio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo: Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, asmeninis apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Georgo Gänsweino sekretorius, Borisevičiaus bylos postulatorius Donatas Litvinas ir Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės kapelionas Dovydas Grigaliūnas. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vad. Povilas Vanžodis).
Renginio metu buvo rodoma režisieriaus Oleksandro Dirdovskio vaizdo instaliacija „Tylos upė“. Instaliacijoje pateikiami pavardžių, vardų ir veidų fragmentai, skirti NKVD 1944–1947 m. Vilniuje sušaudytiems ir Tuskulėnų dvaro parke palaidotiems asmenims pagerbti.
Gruodžio 3 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje atidaryta Irenos Meištaitės tapybos darbų paroda „Akvarelės“. I. Meištaitė yra dailininkė tapytoja, tapo klasikinės akvarelės technika didelio formato paveikslus. Pradėjusi nuo natiurmortų su gėlėmis, dabar ji dažniausiai lieja peizažus, pasižyminčius lengvumu, kompoziciniu aiškumu ir darna. Ši paroda – tai kvietimas sustoti, įsiklausyti ir leisti akims keliauti per žydinčius laukus, kuriuose menininkė užfiksavo ne tik gamtą, bet ir tylų džiaugsmą būti joje. Tai puiki proga iš arčiau pažinti kūrėjos akvarelės pasaulį.
Lapkričio 29 d. Tuskulėnų memoriale vyko Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinių minėjimo renginys. Prieš 68 metus, 1957 m. lapkričio 29 d., buvo nužudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Pasaulio geopolitinių lūžių kontekste ir nacionalinių grėsmių akivaizdoje Lietuvos pasipriešinimo simboliai kaip niekada yra aktualūs. A. Ramanausko-Vanago palaikų suradimas ir palaidojimas Vilniuje, Lietuvos vadovų panteone, turėjo ypatingą istorinę reikšmę ir atlieka svarbią misiją.
Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinių minėjimo metu Tuskulėnų memoriale buvo pristatytas režisieriaus Algio Kuzmicko dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“. Po peržiūros filmo bendraautorius Dalius Žygelis pristatė naujus, iki šiol niekur neskelbtus faktus apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškas.
Lapkričio 12 d. Tuskulėnų memoriale įvyko oficialus Vladimiro kalėjimo kalinių kartotekos duomenų perdavimas, pasirašant dovanojimo sutartį su JAV tyrėjais – buvusiu šio kalėjimo politiniu kaliniu, Čikagos universiteto profesoriumi Marvin William Makinen ir duomenų bei dirbtinio intelekto ekspertu Ari David Kaplan. Lietuvai perduoti 1990 m. ir 1998–2000 m. Vladimiro kalėjime surinkti duomenys: 900 kartotekos fotokopijų ir apie 8050 elektroninės duomenų bazės įrašų, apimančių 1947–1972 m. 2-ojo korpuso kalinius. Tai ypatingai reikšmingas įvykis, nes Vladimiro kalėjimas – vienas uždariausių sovietinės sistemos kalėjimų, trumpam atsivėręs tyrėjams tik Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu. Iš viso, LGGRTC duomenimis, Vladimiro kalėjime kalėjo 83 politiniai kaliniai iš Lietuvos, daugelis iš jų – tarpukario Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai, dvasininkai ir antisovietinio pasipriešinimo atstovai.
Po oficialios dalies vyko sutartį pasirašiusių šalių susitikimas su žurnalistais.
Dariaus Jančiausko nuotraukos
Lapkričio 5 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje atidaryta Lietuvos dailininko Arūno Miliuko tapybos paroda.
Arūnas Miliukas – Lietuvos dailininkas, gimęs, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Kūrybos kelią pradėjo kaip siurrealistas, vėliau sukūrė savitą autorinę techniką, kuria abstraktaus meno darbus. Nuo 1994 m. rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Izraelyje, Švedijoje ir Australijoje. 2009 m. jam suteiktas Meno kūrėjo statusas.
Lapkričio 1–2 d. minėjome Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienas. Jų metu Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume besiilsinčios Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytos sovietinių represijų aukos buvo gausiai lankomos bei pagerbiamos gėlėmis ir žvakelėmis. Atvirų durų metu Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume buvo rodoma režisieriaus Oleksandro Dirdovskio vaizdo instaliacija „Tylos upė“.
Spalio 16 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuotas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimo renginys.
Prieš 81 metus, 1944 m. spalį, į Mažąją Lietuvą įsiveržusi sovietų kariuomenė pradėjo brutalų vietos gyventojų naikinimą. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.
Renginio metu LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausioji istorikė dr. Sandra Grigaravičiūtė perskaitė Centro vadovo, dr. Arūno Bubnio parengtą išsamų pranešimą apie sovietų nusikaltimus Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje. Apie įvairius genocido aspektus kalbėjo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas, lietuvininkų visuomenės veikėjas, dailininkas Vytautas Albertas Gocentas, Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Povilas Šilas, LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius ir komisijos narė Rima Baškienė.
Minėjimo metu koncertavo ansamblis „Kankleliai“, veikė fotografo Valentino Juraičio nuotraukų paroda, skirta Mažosios Lietuvos architektūros paveldui.
Spalio 9 d. Tuskulėnų memoriale surengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) inicijuota tarptautinė konferencija „Išdavystė ar išlikimas: kolaboravimo su okupaciniais režimais dilemos“.
Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Pranešimus skaitė istorikai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Norvegijos, Graikijos ir Italijos. LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausioji istorikė Irena Šutinienė pristatė visuomenės apklausos apie kolaboravimo sampratą rezultatus, o vyriausiasis istorikas dr. Valdemaras Klumbys aptarė kolaboravimo ilgalaikėje okupacijoje problematiką.
Daug dėmesio sulaukė ne tik pranešimai, bet ir po jų vykusios diskusijos, kurias moderavo LGGRTC Genocido ir Rezistencijos Tyrimo departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė bei Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis. Diskusijų metu aptarti aktualiausi kolaboravimo reiškinio Lietuvoje klausimai, pasidalyta užsienio šalių patirtimi bei išskirtos kryptys tolimesniems tyrimams.
Prieš 81 metus, 1944 m. rugsėjo 28 d., Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos žmonėms, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė čia buvo pritaikyta 767 asmenims, dar 7 kaliniai mirė nesulaukę nuosprendžio įvykdymo.
2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą.
Minėdami šią sukaktį, rugsėjo 28-ąją kvietėme nemokamai apsilankyti Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse: koplyčioje-kolumbariume, ekspozicijose „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.
Rugsėjo 25 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje įvyko Marijos Rusteikaitės (1892–1949) atminimo vakaras. Jo metu Sesuo Leonora Kasiulytė, Dievo Apvaizdos kongregacijos beatifikacinės bylos postulatorė, susirinkusiems pasakojo apie M. Rusteikaitės gyvenimą bei pasidalino žiniomis apie vykdomą beatifikacijos procesą.
Vienuolė, visuomenininkė, medikė ir žydų gelbėtoja Marija Rusteikaitė gimė 1892 m. sausio 2 d. Kybartų dvare, Kurtuvėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje gausioje dvarininkų šeimoje. Savo gyvenimą paskyrusi švietimui, labdarai ir artimo meilės darbams, ji Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo penkiolika žydų gyvybių. Už pasiaukojimą apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi bei Pasaulio tautų teisuolės vardu, šiandien ji prisimenama kaip žmogaus kilnumo ir drąsos simbolis. 2011 m. paskelbta garbinga Dievo tarnaite ir pradėta jos beatifikacijos byla.
Vėliau koplyčioje-kolumbariume už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.
Giedos Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“.
Rugsėjo 24 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume vyko Tuskulėnų aukų pagerbimo ceremonija, skirta Tuskulėnų aukų atminimo dienai (rugsėjo 28 d.) paminėti.
Renginys pradėtas malda už Tuskulėnų aukas bei visus žuvusius ir nužudytus laisvės kovotojus, kurią sukalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kapelionato kapelionas kpt. Donatas Liutika.
Pagerbimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kancleris Dainius Ivoškis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
Vilniaus „Ryto“ progimnazijos kraštotyros-etnokultūros būrelio „Pažinkime Lietuvą“ nariai prie atminimo medelio pakabino popierines gerves – taikos ir ilgaamžiškumo simbolį, šiandien tapusį ir pasaulinės atminties ženklu.
Pagerbimo ir gėlių padėjimo ceremonijoje dalyvavo Garbės sargybos kuopos kariai. Susirinkusieji pirmą kartą išvydo Ukrainos kino režisieriaus Oleksandro Dirdovskio specialiai Tuskulėnų memorialo koplyčiai-kolumbariumui sukurtą vaizdo instaliaciją „Tuskulėnų Tylos Upė“, lydėtą muzikinės programos „Miniatiūrų triptikas: Vardų pieva“, kurią atliko Vokalinio meno tinklas.
Nuotraukų autorius Robert Dakševič
Rugsėjo 23-iąją buvo minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tądien buvo prisiminta Lietuvos žydų bendruomenės tragedija – šimtai tūkstančių gyvybių, pražudytų per Holokaustą.
Lankytojai buvo kviečiami nemokamai apsilankyti Tuskulėnų memorialo ekspozicijose, šią dieną skiriant atminčiai ir susimąstymui.
Rugsėjo 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje įvyko istoriko ir rašytojo Alexander Gogun knygos „Tarp Hitlerio ir Stalino. Ukrainos sukilėliai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Alexander Gogun – Sankt Peterburge gimęs, bet pastaruosius kelis dešimtmečius Berlyne gyvenantis istorikas, užsiimantis stalinizmo, ukrainiečių nacionalizmo, nacių propagandos ir Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrinėjimais. Pastarojoje knygoje, remiantis archyviniais dokumentais, pokalbiais su įvykių dalyviais, atsiminimais ir kitais šaltiniais, pasakojama apie Ukrainos nacionalistų organizacijos veiklą, Ukrainos sukilėlių armijos kūrimąsi ir kovą su vokiečių okupantais. Taip pat aprašomi antilenkiški etniniai valymai, UPA tarppartizaninis karas su Armija Krajova ir komunistų daliniais, taip pat daug dėmesio skiriama sovietų pusės veiksmams. Atskirai nagrinėjamos specialios operacijos, kuriomis buvo siekiama sunaikinti arba suimti OUN ir UPA lyderius: Eugenijų Konovalecą, Dmitrijų Kliačkovskį, Romaną Šuchevičių, Vasilį Kuką, Levą Rebetą ir Stepaną Banderą. Taip pat aprašomi sovietų valdžios antipartizaniniai veiksmai – nuo įprastų miškų šukavimų iki kaimuose veikiančių „vilkolakių“ siuvinėtomis vyšyvankomis.
Rugsėjo 11 d. Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje įvyko Anatolijaus Ščiogolevo parodos „Tarp Rytų–Vakarų“ atidarymas.
Vilniuje gimęs ir užaugęs menininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, didžiausią kūrybos dalį skiria akvarelei. Jo darbuose atsiveria miesto ir kaimo peizažai, gamtovaizdžiai, natiurmortai ir gėlių motyvai. Parodoje „Tarp Rytų–Vakarų“ autorius pristato įvairių Lietuvos regionų gamtovaizdžius, perteiktus klasikine akvarelės technika.
Rugsėjo 4 d. Tuskulėnų memorialas sukvietė Ukrainos laisvės kovos rėmėjus į simbolinę akciją – buvo nuskinti pavasarį su Ukrainos pergalės viltimi pasėti saulėgrąžų žiedai.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Tarpparlamentinio Aljanso „Suvienyti už Ukrainą“ (U4U) vadovas Žygimantas Pavilionis, Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitchenko, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, tremtinius vienijančio Baltijos aljanso vadovas dr. Jonas Jakaitis.
Akcentuota ilgaamžė lietuvių ir ukrainiečių bendrystė, bendros kovos prieš okupantus bei šiandieninė Lietuvos parama Ukrainai – nuo simbolinių veiksmų iki karinės, finansinės ir politinės pagalbos. Pasak dalyvių, saulėgrąžų sėja bei skynimas tapo simboliniu tiltu tarp abiejų tautų ir atrama Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams.
Renginį lydėjo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ ir VDU Ukrainos centro vaikų vokalinės studijos „Mrija“ („Svajonė“) pasirodymai. Žuvusieji pagerbti tylos minute ir malda.
Rugsėjo 1 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius imperijos šešėlyje – netektys, atmintis, dialogas“. Renginyje buvo apmąstyta dramatiška Vilniaus krašto bendruomenių patirtis Antrojo pasaulinio karo metais bei diskutuota, kaip ši atmintis šiandien gyvuoja politikoje, švietime ir kultūroje.
Konferencijoje dalyvavo istorikai, politologai, teisininkai, antropologai ir atminties politikos tyrinėtojai iš Lietuvos ir Lenkijos.
Rugpjūčio 25 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko naujausio, jau septinto „Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio“ leidimo pristatymas. Naujasis leidimas papildytas vertingomis L. Baliukevičiaus šeimos ir bendražygių nuotraukomis, o pati knyga pasipuošė atnaujintu dizainu, suteikiančiu dar daugiau autentiškumo ir istorinės vertės.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir knygos sudarytojas istorikas Algis Kašėta. Po įžanginių kalbų vykusioje diskusijoje buvo aptartas ir knygos autoriaus Liongino Baliukevičiaus-Dzūko likimas, jo palaikų paieškos, taip pat akcentuota būtinybė supažindinti su šiuo pokario rezistencijos literatūros šedevru ir jaunąją Lietuvos kartą.
Rugpjūčio 23 d., minint Baltijos kelio dieną ir Europos dieną stalinizmo bei nacizmo aukoms atminti, lankytojai turėjo galimybę nemokamai apsilankyti Tuskulėnų memorialo muziejinėse ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
Vilniuje paminėtos Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena – šia proga surengtas tarptautinis dviračių turas „Atminties takas“. Rugpjūčio 22 d. prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus susibūrė daugiau nei trisdešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atminties institucijų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Balstogės Sibiro atminties muziejaus, Latvijos okupacijos muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo centro.
Žygis prasidėjo prie paminklų tremtiniams ir sovietinės okupacijos aukoms. Jo metu dalyviai aplankė Venclovų namus-muziejų, susipažino su Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries paminklų kontekstu, apžiūrėjo ekspoziciją apie XX a. lietuvių kovas už laisvę Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo centre. Taip pat pagerbė 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarus, apsilankė Sibiro Madonos koplyčioje, išgirdo pasakojimą apie Trijų Kryžių paminklą bei Sluškų rūmų istoriją.
Jau trečią kartą surengtas dviračių žygis tradiciškai baigėsi Tuskulėnų memoriale, kur buvo pagerbtas sovietų represijų aukų atminimas. Kiti šio dviračių turo etapai vyko Rygoje (Latvija) ir Balstogėje (Lenkija).
Rugpjūčio 7 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje atidaryta fotografės Aistės Ridikaitės paroda „Daugiau nei graži“. Tai šiltas ir jautrus portretų ciklas, kviečiantis naujai pažvelgti į moters grožį, vidinę stiprybę ir tapatybę. Atidarymo vakarą parodos herojės susitiko su lankytojais – tarp jų buvo kultūros, sporto, verslo atstovų, fotografijos ir lygių galimybių bendruomenių narių.
Ekspozicijoje – 19 moterų portretų. Čia susitinka trys olimpietės (Gintarė Venčkauskaitė, Viktorija Andrulytė ir Modesta Morauskaitė), kūrėjos, vadovės, teisininkės, aktorės, moterys iš logistikos, finansų ir kitų, dažnai nepastebimų, bet svarbių sričių. Visos jos – skirtingos, bet vienijamos drąsos būti savimi.
Ši paroda – ne tik apie moteris. Ji kalba apie žmogų šiandien: tarp informacijos srautų, filtrų ir „tobulo įvaizdžio“ spaudimo. Ji kviečia sustoti, pažvelgti giliau – į žvilgsnį, santykį, veiklą, į tą vidinę šviesą, kuri dažnai slypi už tylos.
Liepos 18 d. Tuskulėnų memoriale vyko Adolfo Ramanausko-Vanago portretą perpiešusiam ir šio portreto Ukrainos rėmėjams dovanojimo kampanijos organizatoriui, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) kariškiui, dabar karo veteranui Denisui Žarkovui skirtas renginys. Jame pranešimus skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė, žurnalistė, visuomenininkė Milda Matulaitytė- Feldhausen (nuotoliu iš misijos Ukrainoje), Italijos Lietuvių diasporos atstovė Kotryna Buono, UAB „Biznio mašinų kompanija“ atstovas Vilius Čeledinas. Taip pat dalyvavo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys, advokatas, kovinis šaulys Robertas Juodka ir saugumo ekspertas, visuomenininkas, tinklaraštininkas, atsargos karininkas Aurimas Navys. Renginį moderavo pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“ vadovas Alkas Paltarokas.
Liepos 8 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko kultūros istoriko, literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Bučio dviejų dalių studijos „Lietuvos karaliai ir karalienės. Istorinis žinynas, sudarytas remiantis pirminių šaltinių faktografiniais duomenimis“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.
2024 m. išleistoje studijoje dokumentuotai atsakoma į seniai keliamą klausimą: kokie buvo senosios Lietuvos valdovų titulai – didieji kunigaikščiai ar karaliai?
Ilgą laiką lietuviams buvo diegiama, kad vienintelis jų karalius – Mindaugas, valdęs tik dešimtmetį (1253–1263). Tačiau kas buvo visi kiti valdovai prieš jį ir po jo?
Remiantis Vakarų Europos monarchų titulų tradicija, studijoje analizuojamas Mindaugaičių (1236–1268) ir Gediminaičių (1316–1668) dinastijų statusas ir reikšmė tarptautiniame karališkųjų Europos giminių kontekste.
Renginio metu knygos ištraukas skaitė ir dainas atliko aktorius Gediminas Storpirštis.
Liepos 3 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko diskusija „Ukrainos atsiradimas ir Lietuvos veiksnys“, kurios ašimi tapo Liubartas Gediminaitis – vienas pirmųjų kunigaikščių, gavusių valdas Ukrainos žemėse.
Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Nerijus Babinskas, dr. Tomas Baranauskas ir dr. Vytas Jankauskas. Renginio metu pristatyta Vyto Jankausko mokslinė monografija „Didysis Voluinės kunigaikštis Liubartas-Demetrijus Gediminaitis“.
Monografijoje aptariami Lietuvos ir Rusios santykiai nuo jų ištakų bei jauniausio Gedimino sūnaus Liubarto-Demetrijaus valdymas dabartinės Ukrainos teritorijoje. Liubartui teko įtvirtinti savo valdžią ginklu, nes į Haličo–Voluinės žemes pretendavo ne vienas. Jis čia kūrė dvarą pagal Rusios tradicijas, rūpinosi savarankiškos metropolijos steigimu, mezgė glaudžius ryšius su valstybės centru ir asmeniškai su valdovu. Tai leidžia XIV a. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę matyti kaip daugialypę valstybę.
Liepos 2 dieną Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje įvyko susitikimas su Amerikos Baltų laisvės lygos įkūrėjais ir aktyvistais Danute ir Antanu Mažeikomis.
Susitikimo metu prisiminti 1965 m. lapkričio 13 d. įvykiai – lietuvių, latvių ir estų surengtas daugiatūkstantinis žygis Niujorko gatvėmis ir demonstracija prie JT būstinės, siekiant atkreipti pasaulio dėmesį į Baltijos šalių okupaciją. Po oficialių sveikinimų parodyta unikali archyvinė medžiaga, perteikianti Amerikos lietuvių ryžtą kovoti dėl tėvynės laisvės. Komiteto Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti pirmininkas A. Mažeika pabrėžė, kad žygį organizavo JAV gimę lietuviai studentai, pasiryžę garsiai kalbėti apie Lietuvos padėtį. Prisiminimais taip pat dalijosi Danutė Barauskaitė-Mažeikienė – Vasario 16-osios Akto signataro M. Biržiškos anūkė ir viena iš Amerikos Baltų laisvės lygos steigėjų. Ji papasakojo apie organizacijos veiklą JAV politinėje erdvėje bei prisiminė savo dėdę, išeivijos veikėją Stasį Žymantą.
Renginį moderavo tyrėja dr. Jolanta Mažylė – knygos „Tėvynėje liko širdis“ sudarytoja.
Birželio 29 d. buvo paminėtos iškilaus skulptoriaus, rezistencijos tematikos puoselėtojo Jono Jagėlos 80-osios gimimo metinės. Šia proga birželio 26 d. ant Baltojo dvarelio pastato (Žirmūnų g. 1N, Vilnius) buvo atidengta jam skirta atminimo lenta. Tą pačią dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) pristatyta ir Jono Jagėlos darbų paroda „Laisvės kovos menininko akimis“.
Renginį pradėjo menotyrininko Sauliaus Pilinkaus įžanginė kalba. Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys. Pranešimus apie J. Jagėlos kūrybą skaitė profesorė Rasa Čepaitienė, LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyresnioji patarėja, ir architektas, profesorius Gintaras Čeikauskas.
Vėliau renginio dalyviai dalinosi prisiminimais apie skulptorių: aktorė Kristina Kazlauskaitė, kolega Dalius Žygelis, dailėtyrininkas ir žurnalistas Vidmantas Jankauskas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, gyvenimo draugė ir kolegė Rūta Trimonienė bei kiti artimai su J. Jagėla bendravę žmonės.
Birželio 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko atminimo vakaras, skirtas palaimintajam kunigui Mykolui Sopočkai (1888–1975) – gailestingumo apaštalui, iškiliam dvasininkui ir Dievo Gailestingumo žinios skleidėjui. Kunigas Sopočka buvo artimas šv. Faustinai Kovalskai dvasinis vadovas ir asmuo, padėjęs skleisti Dievo Gailestingumo kultą pasaulyje. Vakaro metu buvo prisimintas jo gyvenimo kelias, dvasinis palikimas ir reikšmė šiuolaikiniam tikinčiajam. Pranešimus skaitė Vilniaus piligrimų centro darbuotoja Vilija Vareikienė ir Dievo Gailestingumo šventovės vicerektorius kunigas Valdemar Širvinski. Tą pačią dieną Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. balandžio–birželio mėnesiais NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdyta mirties bausmė. Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir titulinis Sinos vyskupas Arūnas Poniškaitis. Mišių metu giedojo arkikatedros bazilikos liaudies giesmių choras, vadovaujamas Janinos Bukantaitės.
Birželio 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko naujausios Arvydo Sekmoko knygos „Birželio sukilimas nėra baigtas“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Gausiai susirinkusius renginio dalyvius pasveikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius, dr. Arūnas Bubnys teigė, kad 1941 m. birželis Lietuvos istorijoje užima išskirtinę vietą, tačiau istorikų darbuose Birželio sukilimui vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys.
Pristatydamas savo knygą autorius A. Sekmokas pasakojo, kad idėja ją parašyti kilo po profesoriaus Vytauto Landsbergio pastebėjimo – galbūt kas nors imtųsi parengti leidinį apie Birželio sukilimą anglų kalba. Nors Sekmokas greitai suprato, kad pats knygos angliškai neparašys, jis nusprendė imtis temos ir ieškoti mažiau nagrinėtų aspektų.
Pagrindinis jo tikslas buvo papasakoti apie sukilimą dalyvių, liudininkų ir amžininkų žodžiais bei įtraukti šį istorinį įvykį į platesnį Lietuvos istorijos kontekstą – nuo 1918 m. nepriklausomybės paskelbimo iki 1941 m. birželio tragedijos. Autorius tikisi, kad skaitytojai atras naujų žinių ne tik apie patį sukilimą, bet ir apie priežastis, lėmusias jo būtinybę.
Birželio 14–15 d. Lietuvoje buvo minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos. Jų metu Tuskulėnų memorialas kvietė nemokamai aplankyti ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Taip pat abi dienas buvo atvira koplyčia-kolumbariumas, kur Garbės sargybos kuopos kariai padėdami gėles pagerbė sovietinio režimo aukas, 1944–1947 m. nužudytas Vilniaus NKGB (MGB) kalėjime.
Birželio 10 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko architekto-dailininko Jono Lukšės parodos „Kauno gyventojų genocidas 1939–1954“ pristatymas. Renginio vedėjas, Tuskulėnų memorialo vyriausias muziejininkas Gaudentas Aukštikalnis papasakojo apie parodos autoriaus Jono Lukšės gyvenimo etapus, o LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė daugiau dėmesio skyrė jo kūrybai.
Pats J. Lukšė pastebėjo, kad per 25 darbo Kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje metus tyrinėjo, projektavo ir restauravo daugybę paminklų, bet tik išėjęs į pensiją galėjo atsidėti švietimo veiklai – savo sukauptas žinias ir patirtį ėmė taikyti piešdamas įvairius istorinius ir kultūrinius objektus. Jo darbai buvo pristatyti parodose „Panemunės karinis paveldas“, „Žaliakalnio kultūrinis paveldas“, „Piliakalniai“, „Architektas K. Reisonas“, „Tarpukario Kauno architektūra“, „Traupio genocidas“, „Lietuvos partizanų takais“, „Žydų kultūros pėdsakai Kaune“ ir kitose. Remiantis keturiomis iš šių parodų, buvo išleisti leidiniai apie Kauno šventoves, Aleksoto kultūros paveldą, Kauno kryždirbystės kūrinius bei Kauno tvirtovės atlasas. Parodą „Kauno gyventojų genocidas 1939–1954“ įkvėpė siekis įamžinti ryškiausius sovietinių represijų simbolius Kaune ir kartu išreikšti pagarbą kauniečiams, patyrusiems sovietinės okupacijos žiaurumus.
Birželio 5 d. Tuskulėnų dvare vyko knygos „Partizanė Vanda“ pristatymas. Knygoje publikuojami Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės prisiminimai parašyti po 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Legendinio partizanų vado kovos ir gyvenimo bendražygės prisiminimų knygą sudarė ir išleido jų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Iškilmingame vakare žodį tarė istorikai dr. Arūnas Bubnys ir dr. Arvydas Anušauskas. Muzikinius kūrinius kamerinėje erdvėje atliko pianistas Darius Mažintas.
Birželio 3 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje surengtas istoriko Algirdo Martyno Budreckio (1938–2000) knygos „Pirmoji Lietuvos Respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę“ pristatymas. Renginyje taip pat buvo prisimintos ir artėjančios 1941 m. Birželio sukilimo 84-osios metinės.
Susirinkusiuosius pasveikino viešnia iš JAV – istoriko A. M. Budreckio žmona Giedrė Budreckienė. Mintimis apie autorių ir jo palikimą dalijosi profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo narys ir istorikas dr. Valdas Rakutis bei knygos sudarytojas Vidmantas Valiušaitis. Renginį moderavo Seimo narys Audronius Ažubalis.
1968 m. A. M. Budreckis savo studijoje anglų kalba „The Lithuanian National Revolt of 1941“, kurios vertimas į lietuvių kalbą paskelbtas 2023 m. LGGRTC išleistoje jo knygoje „Pirmoji Lietuvos Respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę“, rašė: „1941 m. Lietuvos sukilimas paryškino iš naujo, kad lietuvių tautoje dažniausi herojai buvo nežinomi mažieji žmonės – seniau nežinomas tautosakos kūrėjas, nežinomas 1919–1921 m. savanoris, nežinomas sukilėlis kovotojas ir paskiau partizanas... Pasiliko viltis, kad jų kraujas neišgaruos be vaisių šioms dienoms ir ateičiai.“
Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur šiuo metu perlaidotos sovietinių represijų aukos. Taip pat kviesta dalyvauti ekskursijoje „Valstybingumo keliu“, kurios metu keliaujant nuo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus iki Tuskulėnų memorialo trumpai apžvelgta Lietuvos valstybingumo istorija nuo karaliaus Mindaugo epochos iki Atgimimo Sąjūdžio laikotarpio, pagrindinį dėmesį sutelkiant į ženklus, įrašytus ir palikusius žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Gegužės 17 d. vyko akcija „Europos muziejų naktis“, kurios metu daugelis muziejų nemokamai atveria lankytojams duris iki vėlumos. Kaip ir kasmet joje dalyvavo ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Programos metu lankytojai galėjo nemokamai apžiūrėti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ , aplankyti koplyčią-kolumbariumą bei pasiklausyti pasaulinį pripažinimą pelniusio pianisto virtuozo Kasparo Uinsko koncerto, kuriame skambėjo Frederiko Šopeno kūriniai. Šeimos ir pavieniai lankytojai buvo kviečiami sudalyvauti kultūrinės edukacijos renginyje „Žaidimai dvaruose“, o vėlyviausieji memorialo svečiai išsamiau su Tuskulėnų istorija susipažino naktinės ekskursijos metu.
Gegužės 14 d. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume vyko partizaninės dainos vakaras „Bunkerių paukščiai“, skirtas Kalniškės mūšio 80-osioms metinėms paminėti. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, trumpai priminęs Kalniškės mūšio istoriją. Sveikinimo žodžius taip pat tarė Karo akademijos viršininkas pulkininkas Ričardas Dumbliauskas ir Lietuvos kariuomenės vado gen. Raimundo Vaikšnoro atstovas.
Vakaro metu skambėjo partizaninės dainos, kurias atliko jaunoji dainininkė Eleonora Aukštikalnytė, bardai Vytautas V. Landsbergis, Povilas Girdenis ir Giedrius Arbačiauskas bei folkloro ansambliai „Vilnelė“ ir „Vilniaus Ūla“. Prie renginio organizavimo prisidėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus, pristatę edukacines-pažintines programas.
Gegužės 7 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko architekto-dizainerio doc. Alberto Domerecko kūrybos darbų parodos „tapyba-25“ atidarymas. Susirinkusiems lankytojams autorius pats pristatė savo darbus ir kūrybinį kelią.
Visa jo profesinė veikla buvo glaudžiai susijusi su kūryba: architektūra, interjeru, baldų dizainu, ekspozicijų parengimu. Sukūrė dekoratyvinių šviestuvų kompozicijų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo kūrybiniuose seminaruose, kūrybinėse komandiruotėse JAV.
Pastaruoju metu, įsirengęs dirbtuvę, daugiausia dėmesio skiria medžio skulptūrai, dekoratyvinei grafikai ir tapybai – veiklai, kurią vadina artimiausia savo sielai.
Balandžio 26 d. Tuskulėnų dvaro kieme jau ketvirtą kartą buvo pasėtos saulėgrąžos – taip išreiškiant palaikymą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos karine agresija. Renginys prasidėjo malda, kurią vedė graikų apeigų katalikų (unitų) bazilijonų vienuolis tėvas Juozapatas Popovičius, o Lietuvos ir Ukrainos himnus atliko Ukrainos centro vokalinis ansamblis „Mrija“ („Svajonė“).
Sveikinimo žodžius tarė LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Ukrainos ambasados atstovas Viktor Hamotskyi ir LGGRTC direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
Po oficialiosios dalies renginio dalyviai pasėjo saulėgrąžas specialiai tam paruoštose lysvėse, o vėliau Konferencijų salėje žiūrėjo Ukrainoje sukurtą filmą „Buča“ ir susitiko su Konstantinu Gudausku – žmogumi, kurio istorija įkvėpė pagrindinį filmo veikėją. 2019 m. jis pabėgo iš Kazachstano dėl persekiojimo už žmogaus teisių gynimą ir apsigyveno Bučoje.
Rusijai užpuolus Ukrainą, pasinaudodamas Kazachstano pasu, jis patekdavo į okupuotas teritorijas ir padėjo evakuoti žmones – išgelbėjo 203 civilius, tapdamas gyvu liudytoju to, kas vyko karo siautulyje.
Balandžio 11 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Velykos dvaruose“, kurios metu moksleiviams buvo pristatyti Velykiniai papročiai, valgiai bei žaidimai paplitę XIX a. Lietuvos dvaruose, aptarti margučių ypatumai ir jų paskirtis šiuo šventiniu laikotarpiu. Po paskaitos dalyviai patys išmėgino senovinius lauko žaidimus Tuskulėnų dvaro kieme.
Balandžio 10 d. Tuskulėnų memoriale vyko moksleiviams skirta atvira pamoka „Sodo rišimas“, kurį vedė tautodailininkė Marija Liugienė. Ji apžvelgė šiaudinio sodo rišimo istoriją bei jo aktualumą šiandien ir išmokė pasigaminti vieną sodo elementą – reketuką. Ši edukacija supažindino jaunąją kartą su pasaulyje pripažintu tautiniu paveldu, kadangi 2023 m. Botsvanoje vykusioje 18-oje UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įrašyta šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje. Mokiniai savo suvertais reketukais žadėjo papuošti šv. Velykų stalą namuose.
Balandžio 10 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Antano Žilėno monografijos „Toli nuo Tėvynės“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Tai šeštoji autoriaus knyga istorinės atminties tematika. 2025 m. išleista knyga iliustruota senomis fotografijomis, vykusių ekspedicijų užrašų kopijomis, amžininkų prisiminimais, publikacijomis iš spaudos apie lietuvius Gudijos Mogiliovo, Vitebsko bei kitose Carinės Rusijos bei Vakarų Sibiro gubernijose. Knyga apie tautiečių likimus toli nuo tėvynės – XIX a. ištremtus, išvykusius savo noru, žemės gabalėlio ieškojusius svetur.
Balandžio 9 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Česlovo Polonskio darbų parodos „Improvizuota erdvė“ atidarymas. Dailininko kūryboje dominuoja aliejinė tapyba ir akvarelės, nemažai kuria ir piešinių. Jis kasmet dalyvauja grupės „Plekšnė“ ir dailininkų sąjungos ataskaitinėse parodose. Yra surengęs keletą asmeninių parodų Lietuvoje ir Lenkijoje. Dauguma šioje parodoje pristatomų darbų yra sukurti per paskutiniuosius dvejus metus.
Kovo 27 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 70-ųjų mirties metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Violeta Jasinskienė („Moterys lageriuose“) bei kunigas dr. Nerijus Pipiras („Dievo tarnaitės lietuvės kaip vilties žmonės“). Išsamiau su A. Dirsytės gyvenimu supažindino 2011 m. pasirodęs Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmas „Lagerių moterys: Adelė Dirsytė“.
Adelei Dirsytei svarbiausi dalykai gyvenime buvo tikėjimas, šeima ir tėvynė. Sovietinių okupantų nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties, visur, kur tik kalėjo, ji žodžiu ir malda palaikė likimo draugių dvasią. Deja, pati neatlaikė lagerių kankinimų ir mirė likus nedaug laiko iki kalinimo pabaigos. Po pasaulį pasklido ir tapo žinomos į daugelį kalbų išverstos jos rankraštinės, lageryje sukurtos Sibiro kalinių maldaknygės. 2000 m. buvo pradėta A. Dirsytės beatifikacijos byla. 2023 m. birželio 28 d. užbaigtas beatifikacijos proceso vyskupijos etapas, o 2024 m. sausio 23 d. Šventųjų skelbimo dikasterijoje beatifikacijos byla priimta tyrimui.
Po minėjimo Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdyta mirties bausmė.
Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, taip pat buvo skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.
Kovo 19 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko renginys, skirtas Pasaulio Tautų Teisuoliams – žydų gelbėtojams – atminti. Jo metu surengta diskusija „Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų indėlis į žmogiškumo istoriją“.
Diskusijoje dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, istorikas, rašytojas ir Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas, Holokausto tyrinėtojas ir knygų autorius Rimantas Stankevičius bei Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Daumantas Levas Todesas. Diskusiją moderavo mokytojas, eseistas ir kultūros veikėjas Vytautas Toleikis.
Renginio metu taip pat pristatyta Tauro Budzio ir Barboros Karnienės virtuali paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti tapo nemirtingais“. Ši paroda skirta Lietuvos piliečiams, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto, pasakojanti jų gyvenimo istorijas ir įamžinanti jų drąsą.
Po diskusijos renginio dalyviai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą, aplankant koplyčią-kolumbariumą bei muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“.
1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose nacių Vokietijos okupuotose šalyse, vyko Holokaustas – žydų bendruomenės buvo naikinamos, žmonės žudomi arba tremiami į getus ir priverstinio darbo stovyklas. Prie šių nusikaltimų prisidėjo ir vietos gyventojai bei kolaboravusios institucijos.
Tačiau nepaisant mirtino pavojaus, dalis žmonių ryžosi gelbėti pasmerktus mirčiai. 1953 m. Izraelyje, Kneseto nutarimu, buvo įkurtas „Yad Vashem“ – Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas, suteikiantis Pasaulio tautų teisuolio vardą žydų gelbėtojams. Lietuva, skaičiuojant teisuolių skaičių pagal gyventojų procentą, pasaulyje užima antrą vietą. 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, šis garbingas statusas buvo suteiktas 924 Lietuvos piliečiams, tarp jų – ir Antonovičių šeimai: Jadvygai, Vincentui bei jų dukrai Lucynai, kurie Tuskulėnų dvare slėpė ir gelbėjo žydus.
Kovo 15-ąją buvo paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, įtraukta į atmintinų dienų sąrašą 2022 m. pabaigoje. Šia proga lankytojai turėjo galimybę nemokamai apsilankyti Tuskulėnų memorialo muziejinėse ekspozicijose „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ (Dvaro rūmai, Žirmūnų g. 1F) ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N).
Nemenčinės Gedimino gimnazijos 7b klasės mokiniai kartu su istorijos mokytoja ir klasės vadove Virginija Bučinskiene dalyvavo edukaciniame-tiriamajame projekte „Gelbėjimo stebuklas“, vykusiame Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Projekto metu mokiniai turėjo progą giliau pažinti skaudžius istorinius įvykius ir tiesiogiai susipažinti su Holokausto liudijimais.
Svarbiausia projekto dalis buvo kovo 12 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vykęs susitikimas su 84 metų Dagmara Bassus – moterimi, kuri dar kūdikystėje buvo išgelbėta nuo Holokausto. Mokiniai turėjo išskirtinę galimybę iš pirmų lūpų išgirsti jos gyvenimo istoriją ir sužinoti apie dramatiškus išgyvenimus Antrojo pasaulinio karo metais. Pokalbio metu jie uždavė įvairius klausimus apie Dagmaros vaikystę, jos šeimą, patirtus išbandymus bei žmones, kurie prisidėjo prie jos išgelbėjimo. Dagmara Bassus taip pat papasakojo apie savo darbą Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų memoriale vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą bei Konferencijų salėje eksponuojamą Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą „Į Laisvę. 1988–1991“.
Kovo 7 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Laisvės liepsna“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, kurioje dalyvavo Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos moksleiviai ir mažiausieji mūsų lankytojai – Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ auklėtiniai. Užsiėmimo metu kalbėjome apie svarbiausius valstybingumo simbolius – vėliavą, himną ir herbą. Giedojome Lietuvos himną, gaminome trispalves vėliavėles ir jomis papuošėme Tuskulėnų rimties parką. Taip kartu pasitikome 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Ši pamoka ne tik lavino meninius gebėjimus, bet ir stiprino bendruomeniškumo jausmą, ugdė savarankiškumą, pilietiškumą bei pagarbą Lietuvos trispalvei.
Kovo 6 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Į Laisvę. 1988–1991“ atidarymas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
1988 m. birželį prasidėjęs Sąjūdis įtraukė Vytautą Daraškevičių. Jis stengėsi nepraleisti nė vieno didesnio renginio ir visur aktyviai fotografavo. Ir tuomet, ir dabar jis yra įsitikinęs, kad didžiausia šio unikalaus judėjimo jėga buvo ne jo lyderiai, o vieningai ir masiškai įsitraukę Lietuvos žmonės, todėl daugiausia dėmesio skyrė jų nuotaikoms fiksuoti – susirinkusiųjų veidai atspindėjo nuostabą, ryžtą, viltį ir džiaugsmą. Taip gimė ši paroda, kuri bus eksponuojama iki balandžio 6 d.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Kaip ir kiekvienais metais švenčiant vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Tuskulėnų memorialas kvietė į atvirų durų dieną, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą.
Vasario 14 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Deklaruojame Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jos metu memorialo darbuotojai supažindino moksleivius su svarbiausiais 1918 m. vasario įvykiais ir to meto iškiliais asmenimis, pristatė tarpukario Lietuvos kultūrinius laimėjimus bei UNESCO saugomą Kauno tarpukario architektūrą. Pamokos pabaigoje dalyviai kūrė atvirutes su palinkėjimais Lietuvai ir jomis papuošė Tuskulėnų dvaro kiemo vartus.
Vasario 13 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas renginys „Istorijos pamoka“. Jame dalyvavo ir apie 1918-aisiais vasario 16 d. Lietuvos Tarybos narių pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, jo atsiradimo aplinkybes ir įtaką Lietuvos istorijos raidai pasakojo karo istorikas, politikas prof. Valdas Rakutis ir istorijos mokytojas-ekspertas Robertas Ramanauskas.
Vasario 12 d. Tuskulėnų memoriale vyko moksleivių piešinių lauko parodos „Atminimo spalvų paunksmėje“ atidarymas ir LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko dr. Dariaus Juodžio paskaita apie partizaninį pasipriešinimą.
Renginyje dalyvavo piešinių autoriai – Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Muzikinę programą atliko Vilniaus Antakalnio gimnazijos muzikos studijos „Stereo“ jaunieji muzikantai.
1944 m. rugsėjo 28 d. į Tuskulėnų dvarą pirmą kartą įsuko sunkvežimis su Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytų žmonių kūnais. Tai tęsėsi iki 1947 m. pavasario. Per šį laikotarpį mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenins, dar 7 mirties bausme nuteistieji mirė kalėjime nesulaukę jos vykdymo. Visų jų užkasimo vietos paslaptį 50 metų saugojo Tuskulėnų dvaro tvoros. Šiandien šiuos žmones žinome Tuskulėnų aukų vardu.
2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą. 2024 m. rugsėjį, minint šių įvykių 80 metų sukaktį, Tuskulėnų memoriale organizuotas renginių ciklas, kurio viena dalių buvo moksleiviams skirta atvira pamoka-pleneras „Atminimo spalvų paunksmėje“, kurios dalyviai kūrė piešinius, dedikuotus šiai vietai ir įvykiams, ir dovanojo juos Tuskulėnų memorialui.
Ši paroda – plenero dalyvių kruopštaus darbo rezultatas, kviečiantis pažvelgti į Tuskulėnų istoriją per meno prizmę moksleivių akimis. Ją galima apžiūrėti Tuskulėnų dvaro kieme.
Sausio 13 d. Tuskulėnų memoriale tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Jos metu Tuskulėnų memorialo kolektyvas prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdami 1991-ųjų sausį už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 8 val. ryte languose uždegė žvakes.
Taip pat sausio 12–13 dienomis buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, apžiūrėti lauko parodas „Jaunimo maištas“ ir „Tariama vyriškumo mokykla“ bei koplyčią-kolumbariumą.
Sausio 10 d. Tuskulėnų memoriale vyko atvira pamoka „Kovotojai“, skirta paminėti Laisvės gynėjų dienai. Jos metu Vilniaus Pilaitės gimnazijos moksleiviai išklausė paskaitą „Kam turėtume dėkoti už mūsų Laisvę“, kuri priminė 1991 m. sausio13-osios įvykius, politinę ir tarptautinę Lietuvos situaciją tuo metu ir žmones, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos ir jos žmonių laisvę.
Vėliau moksleiviai gamino medžių simbolių karpinius, skirtus įamžinti Laisvės didvyrių atminimą. Atminimui skirti medžių karpiniai papuošė koplyčios-kolumbariumo vartus, taip asmeniškai prisidedant prie atminties puoselėjimo.
