Renginių archyvas - 2022 m.

2022 metai

Gruodžio 17 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje architektas bei dvarų kultūros ekspertas Marius Daraškevičius skaitė paskaitą „Kalėdos dvare“, kurios metu pristatė Kūčių ir Kalėdų tradicijas, vyravusias Lietuvos dvaruose XIX a.–XX a. pr. Paskaitoje buvo aptarta dvarininkų Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalų gausa bei jų pritaikymas šiuolaikinėje virtuvėje, šeimininkų ir šeimynykščių veiklos ir žaidimai šiuo laikotarpiu, pagal pareigybinį rangą skirstomos dovanos. Lektorius lygino tuometiniuose dvaruose aptarnaujančiam personalui rengiamas puotas su šiuolaikiniais įmonių kalėdiniais vakarėliais – dvarininkų tikslas buvo pamaloninti savo šeimynykščius gausiomis vaišėmis siekiant, kad šie pasiliktų tarnauti tam pačiam šeimininkui ir kitais metais.

Gruodžio 7 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko ukrainiečių režisieriaus Mychailo Uchman filmo „Kartų kelias“ peržiūra. Filmas pasakoja apie didvyrišką ukrainiečių kovą už laisvę ir nepriklausomybę nuo Ukrainos sukilėlių armijos laikų iki šių dienų.

Gruodžio 2 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dokumentinio filmo „Homo Sovieticus“ (rež. Ivo Briedis, bendra gamyba su Lietuva, Latvija, Čekija) premjera Lietuvoje. „Homo Sovieticus“ – tai kino pasakojimas apie sovietinį žmogų 30 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Filmą pristatė lietuviškoji filmo kūrybinė komanda: prodiuserė Jurga Gluskinienė, garso režisierius Saulius Urbanavičius, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, vertėja Dalia Cidzikaitė.
Po filmo peržiūros premjeros svečiai turėjo galimybę aplankyti Tuskulėnų memoriale veikiančią muziejinę ekspoziciją „Projektas - Homo Sovieticus“.

Lapkričio 29 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleiviai ir LŠS karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Lazdijų r. brg. gen. Adolfo Ramanausko-Vanago šaulių 104-osios kuopos šauliai, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos jaunieji šauliai ir gimnazistai bei mokytojai dalyvavo Lietuvos valstybės vadovo, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vado, Adolfo Ramanausko-Vanago 65-ųjų žūties metinių renginiuose Vilniuje. Jų metu vyko orientacinis žygis po Vilniaus miesto vietas, susijusias su Adolfu Ramanausku-Vanagu, susipažinimas su Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ekspozicijomis, o vakare visi buvo pakviesti į Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vykusią dokumentinio-vaidybinio filmo „Mokytojas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ peržiūrą. Po filmo su renginio dalyviais bendravo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Lapkričio 28 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko spaudos konferencija, kurios metu oficialiai buvo patvirtinta, kad Leipalingyje buvo atrasti Lietuvos partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Apie tai susirinkusiems pranešė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas, VšĮ „Kultūros vertybių globa“ direktorius, archeologas dr. Linas Kvizikevičius, Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, Vilniaus universiteto antropologė dr. Justina Kozakaitė.
Juozas Vitkus-Kazimieraitis 1946 m. pavasarį suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. 1946 m. liepą susirėmime su sovietine kariuomene netoli Liškiavos buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė. Viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globa“ direktorius, archeologas dr. Linas Kvizikevičius nurodė, kad vieno žymiausių Lietuvos partizanų vadų palaikų paieškos vyko nuo 1991 m.

Lapkričio 26 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko tautinio paveldo rytmetys „Saulės sugrįžimo belaukiant“, kuriame Karelijos, Jakutijos, Irkutsko ir Krasnojarsko krašto tremtinių palikuonims programą atliko VU folkloro ansamblis „Ratilio“, tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė mokė pasigaminti kalėdinę dekoraciją – eglutės žaisliuką, vyresnioji muziejininkė Giedrė Račiūnaitė supažindino su Kalėdinio laikotarpio papročiais, tradicijomis ir burtais, o vyresnioji patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė skaitė pranešimą „Kalėdos tremtyje“. Po oficialiosios programos buvo suorganizuotos suneštinės vaišės.

Lapkričio 24 d. Vilniuje, Lietuvos aukščiausiajame teisme vyko diskusija „Karo nusikaltimai: tarp moralės ir įstatymo“, kurią organizavo Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas ir Lietuvos teismai.
Diskusijoje dalyvavo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis, advokatas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Severinas Vaitiekus, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius ir LR generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.
Diskusiją moderavo žurnalistas ir režisierius Rimas Bružas.
LGGRTC muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ rugsėjo 21 d. šventė vienerių metų gimtadienį. Šiai progai paminėti buvo organizuojamas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus pagrindinėmis temomis: Kultūra; Moralės ir vertybių kaita; Religija; Tapatybės transformacija; Kasdienybė. Paskutinioji diskusija buvo skirta Moralės ir vertybių kaitos temai.

Visą diskusijos įrašą rasite čia.

Lapkričio 19 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko kūrybinės dirbtuvės „Spalvos už rėmų“, kurių dalyviai pagilino savo žinias apie Vilnių, jo architektūrą ir dvasią; susipažino su Jono Kazimiero Vilčinskio istorinio bei religinio Vilniaus įamžinimo darbais – meniškų litografijų ir raižinių leidiniais „Vilniaus albumas“ ir „Vilniaus archeologinis muziejus“; sužinojo, kad pirmąjį Tuskulėnų dvaro vaizdą užfiksavo Albertas Žemaitis – 1848 m. jis sukūrė litografiją „Vilniaus apylinkės: Tuskulionys“; pabandė kūrybiškai išreikšti save papildydami išsirinktas menininkų sukurtas litografijas.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Ta proga organizuojamas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis. Lapkričio 17 d. įvyko ketvirtoji diskusija kultūros tema „Raudonoji užuolaida – sovietinės kultūros spektaklis“.
Diskusijoje savo mintimis ir refleksijomis dalijosi kultūros istorikas doc. dr. Darius Kuolys, tapytoja, akvarelistė ir grafikė Valerija Vija Tarabildienė, architektas Darius Baliukevičius ir operos dainininkas, kompozitorius, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektų prodiuseris, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Diskusijos metu aptarti klausimai:

1. Sovietmečiu valdžia menininkams kėlė reikalavimą, kad kūryba turi būti suprantama liaudžiai, propaguotas socialistinis realizmas. Kaip kūrybinė inteligentija bandė priešintis primestoms normoms?
2. Perestrojkos metu Rusijoje, kitose Sovietų Sąjungos dalyse oficialūs periodiniai leidiniai pradėjo spausdinti gausybę anksčiau komunistinės cenzūros neįveikusių, uždraustų ar neišdrįstų viešumai pateikti kūrinių, Lietuvoje tokių kūrinių beveik nebuvo. Kodėl okupuotoje Lietuvoje vadinamieji „tarybiniai“ rašytojai beveik nieko nesukūrė „į stalčių“?
3. Sovietinio kino populiarumas dar iki šių dienų yra jaučiamas visuomenėje. Kaip, dėl kokių priežasčių to laikotarpio filmams pavyko išlikti žmonių atmintyje?
4. Geležinės uždangos šešėlyje gyvenančius žmones vis tiek pasiekdavo vakarietiškos žinios, mados. Kokios aplinkybės leido tam vykti?
5. Kodėl gyvas naratyvas, kad karo metu į Vakarus pasitraukusi inteligentija išdavė Tėvynę?

Visą diskusijos įrašą rasite čia.

Lapkričio 13 d. teatras „Labas“ kvietė vilniečius ir miesto svečius į spektaklį-pasivaikščiojimą „Nedingęs“, kurį aktorės Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė atliko įvairiose Tuskulėnų rimties parko vietose.
Spektaklis skirtas supažindinti su sovietinės okupacijos metais kūrusiu poetu Antanu Kalanavičiumi, kuris niekada nepriklausė elitiniam rašytojų sambūriui, sovietinio režimo buvo ištremtas į lietuvių literatūros paraštes ir būdamas gyvas taip ir nesulaukė nei vienos iš savo aštuonių knygų leidimo. Tituluotas paskutiniu lietuvių poezijos pagoniu, nuošalės poetu, kalbos alchemiku, A. Kalanavičius visą brandžiausios kūrybos laikotarpį buvo izoliuotas nuo meno pasaulio, nuo 1973-ųjų iki pat savo mirties gyveno gimtajame vienkiemyje.

Lapkričio 13 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Justino Naviko knygos „Išeiti į horizontą“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi. „Romano herojus yra partizanas-lietuvis. Toks jo, permetamo iš lagerio į lagerį, šaukinys. Po karo su šeima, motina ir septyniais broliais atsidūręs Rusijoje, jis patiria visus vadinamosios „spalio revoliucijos“ baisumus, trumpą nepriklausomybę ir alinančią okupaciją, kuri atneša brolių žūtis, išdavystes, KGB spąstus ir lagerio lemtį. Šviesiausias knygos momentas – herojaus susitikimas ir gyvenimas su laukinuke Anuška“ – sako renginį organizavęs ir vedęs Gaudentas Aukštikalnis, Tuskulėnų memorialo muziejininkas.
Knygos ištraukas skaitė aktorius Marius Jampolskis. Ją su autoriumi ir susirinkusiais renginio dalyviais aptarė karininkas Aurimas Navys. Solistė iš Ukrainos Marina Pilipenko nuspalvino renginį ukrainietiškomis ir lietuviškomis dainomis.

Lapkričio 10 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Senis prie jūros“ peržiūra ir naujausių profesoriaus Vytauto Landsbergio knygų pristatymas.
Pažymėtina, kad 2022 metų spalio 18-ą dieną pirmajam atkurtos Lietuvos valstybės vadovui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 90 metų. Ta proga garbus svečias buvo pasitiktas ir pasveikintas generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės vyrų ansamblio atliekamomis patriotinėmis dainomis lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.
Iškilią asmenybę su praėjusiu gimtadieniu pasveikino LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius. Atminimui svečiui buvo įteiktos Centro išleistos istorinės atminties knygos.
Renginyje dalyvavo LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Centro darbuotojai, Lietuvos gynybinius pajėgumus stiprinančių NVO koordinacinės tarybos atstovai, visuomenininkai, vilniečiai ir kiti garbūs svečiai.

Lapkričio 8 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko keliaujančios parodos „Gydant sielos žaizdas“ atidarymas.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pristatė keliaujančią ekspoziciją „Gydant sielos žaizdas“, kurioje atskleidžiamos jaunų merginų, mergaičių ir moterų trauminės patirtys ir dilemos, patirtos siekiant išgyventi žiauriomis II-ojo pasaulinio karo ir Holokausto sąlygomis.
Parodą pristatė ir su atliktu tyrimu supažindino projekto vadovė ir kuratorė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė, lektorė Neringa Latvytė ir parodos dizainerė Ieva Šimkonytė. Renginyje sveikinimo žodį tarė ir savo istorinėmis refleksijomis dalinosi LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Spalio 28 d. Tuskulėnų memoriale vyko renginys „Klajojančios Tuskulėnų vėlės“, skirtas prisiminti ir paminėti sovietinio režimo aukas, amžinąjį poilsį radusias Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume.
Renginio metu aukų pavardžių sąrašą skaitė Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskr.) 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių kuopos nariai, maldą už nužudytuosius sukalbėjo Lietuvos kariuomenės Šv. Arkangelų kapelionato kapelionas (Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis karo kapelionas) plk. ltn. Remigijus Butkevičius. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas smuikininkas Artūras Šilalė atliko muzikinį kūrinį.

2004 metais per Vėlines Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume atgulė Tuskulėnuose atkastų žmonių kaulai. Jame vienodose urnose-karsteliuose, sudėtose į kriptas, palaidoti 717 žmonių palaikai, kitų septynių asmenų palaikai atiduoti artimiesiems, Telšių vyskupijai. Šį lapkritį, kaip ir kiekvienais metais, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis koplyčia-kolumbariumas buvo atviras visiems norintiems prisiminti, žvakele ar gėlėmis pagerbti sovietinių represijų aukas, amžinąjį poilsį radusias Tuskulėnuose.

2022 metais Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį.
Spalio 25 d. Tuskulėnų memorialiniame komplekse vyko šiai sukakčiai paminėti skirtas renginys, kuriame dalyvavo Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos, Emilijos Pliaterytės progimnazijos, Tuskulėnų gimnazijos, Riešės gimnazijos, Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai.
Mokiniai dalyvavo Teismo proceso inscenizacijoje, diskutavo, uždavinėjo klausimus, sprendė Konstitucijos egzamino užduotis, žiūrėjo filmą. Renginį vedė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, mokslininkas dr. Johanas Baltrimas ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyriausioji edukologė Ingrida Pivoriūnienė.
Visi dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Ta proga organizuojamas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis.
Spalio 20 d. įvyko trečioji diskusija tapatybės transformacijos tema „MES ESAME VIENA LIAUDIS!“.
Diskusijoje dalyvavo ir savo mintimis dalijosi istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas prof. dr. Valdas Rakutis, mokytoja Vilija Dailydienė, karininkas Aurimas Navys, žurnalistas Gintaras Visockas, mokytojas Kęstutis Subačius.
Renginio metu aparti klausimai:
1. Dainų šventės. Ar tai buvo būdas tautai išreikšti savo tapatybę, ar tik dar vienas ideologiją šlovinantis vaidinimas?
2. Kokie Lietuvos istoriniai faktai buvo klastojami Komunistų partijos ir kodėl?
3. Kokį poveikį Vakarų įtaka darė sovietiniam jaunimui?
4. Sovietmečiu buvo įtvirtinta dvikalbystė ir rusų kalbos vartojimas kasdienybėje tapo neišvengiamas. Kaip tai paveikė lietuvių kalbą?

Visą diskusijos įrašą rasite čia.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Ta proga organizuojamas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis.
Spalio 13 d. alaus bare „Būsi trečias“ vyko antroji diskusija kasdienybės tema „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“, kurioje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, istorikas dr. Arūnas Bubnys, advokatas Jonas Ivoška, kultūros darbuotoja Birutė Kurgonienė, verslininkas Algis Narutis, istorikas Gintautas Terleckas, visuomenininkas, dim. plk. Algimantas Vyšniauskas bei inžinierius-konstruktorius Evaldas Židonis.
Diskusijos metu aptarti šie klausimai:

1. Nepriteklius sovietmečiu. Kaip žmonės prisitaikė jame išgyventi?
2. Nors ir pavykdavo kai kuriuos reikalingus daiktus patiems pasidaryti, bet tikrai ne visus. Kokį santykį / reikšmę turėjo šešėlinė ekonomika ir „kombinavimo“ reiškinys? Ką reiškia „kombinuoti“?
3. Komunistinė / socialistinė ideologija skelbė, kad SSRS visuomenė yra lygi. Ar taip buvo iš tiesų? Kaip sovietinės nomenklatūros privilegijos veikė likusią visuomenės dalį?
4. Planinė ekonomika – tai mokslu ir logika pagrįstas ekonominis modelis (taip aiškindavo sovietiniai ekonomistai). Ar toks planavimas turėjo įtakos tam, jog buvo nusirista iki broko ir deficito?
5. Kaip buvo formuojamas tuometinis laisvalaikis?

Spalio 1 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje organizuotas Tautinio paveldo rytmetys, kurio metu tremtinių į Kareliją ir Jakutiją palikuonys buvo supažindinti su įvairiais tautinio paveldo aspektais. Folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“ mokė liaudies dainų, ratelių ir žaidimų, muziejininkė Giedrė Račiūnaitė pristatė Lietuvos regionų tautinį kostiumą, o tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė supažindino su tradicinių karpinių menu bei pravedė dirbtuves susirinkusiems lankytojams.
Renginyje lankėsi LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ žurnalistai. Laidos įrašą galima pasižiūrėti čia.

Rugsėjo 28 d. įtraukta į atmintinų dieną sąrašą kaip Tuskulėnų aukų atminimo diena. Ta proga Tuskulėnų memoriale buvo organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kilnojamąją parodą „Knygos ant medžių neauga“.
14 val. koplyčioje-kolumbariume vyko aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius, Vilniaus miesto Žirmūnų ir Antakalnio gimnazijų moksleiviai ir mokytojai bei kiti garbūs svečiai.
Tuskulėnų aukų atminimui skirtus kūrinius atliko Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Rasa Juzukonytė. Po oficialios dalies koncertavo etnomuzikos ansamblis „Vilniaus Ūla“.

Rugsėjo 22 d. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje vyko Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso organizuota diskusija „Šventasis Leninas ir ateizmo religija“, kurioje dalyvavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintoja sesuo Regina Edita Teresiūtė SJE, Lietuvos vyriausiasis policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Gintaras Vitkus SJ, Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebonas kun. Vaidotas Labašauskas, LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyrius vedėjas doc. Artūras Grickevičius bei LGGRTC Muziejaus direktorius Remigijus Černius.
Diskusijoje aptarti šie klausimai: SSRS Konstitucijos 7 skirsnio 52 straipsnyje nustatyta: „Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama“. Kaip šis straipsnis buvo taikomas realybėje?; Kokią svarbą Lietuvoje turėjo pogrindiniai religiniai leidiniai? Ar jie prisidėjo prie pasiektos Lietuvos nepriklausomybės?; Lietuvos SSR kunigus rengė Kauno tarpdiecezinė kunigų seminarija. Kas tuo laikmečiu paskatino alternatyvios pogrindinės kunigų seminarijos atsiradimą?; Kuris veiksnys turėjo daugiau įtakos lietuvių tautos dalinei sekuliarizacijai – ateizmo propaganda ar savaiminė visuomenės modernizacija?; Kokį vaidmenį atliko Katalikų Bažnyčia saugant lietuvių tautos identitetą?
LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ švenčia vienerių metų gimtadienį. Šiai sukakčiai paminėti yra numatytas penkių diskusijų ciklas, siejamas su muziejaus ekspozicijos pagrindinėmis temomis. Apie kitus šio ciklo renginius informuosime netrukus.
Pirmąją diskusiją galite pasižiūrėti čia. 

Rugsėjo 18 d. popietę Tuskulėnų dvaro kieme vyko šeimoms skirtas renginys, kurio metu muziejaus darbuotojai supažindino lankytojus su populiariais XVII-XIX a. Europos dvarų žaidimais ir Tuskulėnų dvaro istorija. Dalyviai išmoko ir sužaidė 5 judrius ir ramesnius senovinius žaidimus, kurie per laiką keisdami formą išliko žinomi iki šių dienų. Po renginio visi dalinosi įspūdžiais vaišindamiesi arbata ir sausainiais.

Rugsėjo 7 d. Tuskulėnų memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“. Renginys buvo skirtas paminėti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922–2001) 100-ąsias gimimo metines.
Konferencijos-minėjimo dalyvius sveikino ir savo įžvalgomis apie mons. K. Vasiliausko gyvenimo įvykius bei iškilios asmenybės bruožus dalinosi LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Pagrindinius pranešimus skaitė LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyrius vedėjas doc. Artūras Grickevičius, Vilniaus universiteto prof. dr. Arūnas Streikus bei LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas Arvydas Gelžinis.
Knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ autorė Ramunė Sakalauskaitė pristatė savo apmąstymų refleksijas apie iškilaus dvasininko gyvenimo vingius.
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis dalinosi savo atsiminimais apie mons. K. Vasiliauską kaip šios draugijos atkūrėją ir renginio dalyviams pristatė dailininkės Sofijos Veiverytės nutapytą paveikslą „Lietuvos ąžuolas, nepalūžęs Sibiro lageriuose“.
Renginyje dalyvavo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei bendrijos, Lietuvai pagražinti draugijos atstovai, mons. K. Vasiliausko kraštiečiai, Žirmūnų bendruomenės atstovai, LGGRTC darbuotojai, miestiečiai ir jų svečiai. Konferencijos-minėjimo pabaigoje vyko Audriaus Juzėno dokumentinio filmo „Tėve mūsų“ peržiūra.

Šių metų balandžio 23 d. Tuskulėnų rimties parke vyko simbolinė saulėgrąžų sėja. Jos pagrindinė mintis ir žinia – tikėjimas Ukrainos pergale. Rugpjūčio 25 dienos vakarą kvietėme visus į derliaus nuėmimą – vyko saulėgrąžų skynimo akcija. Tai simbolinis paramos ir palaikymo renginys, skirtas Ukrainos nepriklausomybės dienai paminėti.
Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, karo ekspertas Aurimas Navys, Vilniaus ukrainiečių bendrijos vadovė Natalija Šertvytienė, Ukrainos ambasados Lietuvoje trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk.
Susirinkusiesiems partizanų dainas lietuvių ir ukrainiečių kalbomis atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė" ir Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choro vyrai.
Maldai už Ukrainą ir jos žmones pakvietė Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje šiuo metu dirbantis kunigas iš Ukrainos Otče Mikola.

Rugpjūčio 23 d. minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną Tuskulėnų memoriale organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ bei koplyčią-kolumbariumą.

Šia proga Tuskulėnuose apsilankė Federalinio komunistinės diktatūros Rytų Vokietijoje tyrimo fondo delegacija, kurios sudėtyje – istorikai, žurnalistai, buvę politikai, kurie domisi šalių, nukentėjusių nuo sovietinio režimo, istorija. Svečiai tylos minute ir gėlėmis pagerbė koplyčioje-kolumbariume besiilsinčias aukas, o muziejaus darbuotojai jiems surengė ekskursiją po Memorialinio komplekso muziejines ekspozicijas.

„Vyksta ginčas dėl mūsų netolimos praeities, pirmiausia reikia visiems įsisąmoninti – suprasti, sutarti, kad užpulti turėjome teisę gintis. Nebuvome ir nesame antrarūšiai, menkaverčiai, ponams pavaldūs baudžiauninkai. Nebuvome ir nesame kolonizacijos epochos tariamai laukinė tauta, kurią pažangesni privalo mokyti, kaip gyventi, kurioje per prievartą reikia diegti civilizaciją.“. Kęstutis Skrupskelis

Liepos 28 dieną 16 val. Tuskulėnų rimties parko memoriale buvo pristatyta JAV Pietų Karolinos universiteto profesoriaus filosofijos istoriko Kęstučio Skrupskelio knyga „Užpulti gynėmės“, kurios tema – 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos. Diskusiją moderavo šios knygos sudarytojas, istorijos tyrinėtojas ir publicistas Vidmantas Valiušaitis.
Profesorius Kęstutis Skupskelis, kalbėdamas apie tematinį laikotarpį, pirmiausia įvardijo 1941 m sukilimą. Sukilimą paminėjo kaip vieną svarbiausių įvykių, kada Lietuva be vieno šūvio prarado Nepriklausomybę, pasidavė brutaliai jėgai, o kartu ir apgaulei. Jis kalbėdamas įvardijo, kad šiuos įvykius reikia vertinti labai atsargiai. Pirmiausia vertinti pirminius šaltinius – dokumentus, atsišaukimus, posėdžių protokolus. Dokumentai dažniausiai tarnauja įvairiems tikslams pasiekti ir tie tikslai nebūna įvardyti juose. Profesorius aiškino, kad dokumentus reikia tikrinti autorių gyvenimo šviesoje, atsižvelgiant į tai, ką mes apie šiuos žmones žinome.
K. Skrupskelis renginyje dėmesio skyrė lietuvių ir žydų santykiams Lietuvoje: „nežinau, kaip žydų visuomenė reagavo į žydus-komunistus, tam išsiaiškinti reikėtų išsamiai ir atidžiai išstudijuoti žydų spaudą ir kitus šaltinius“, – pripažino jis. „Aišku viena, kad žydai nebuvo mažuma Lietuvoje, o atskira tauta tautoje.“
Kalbėta apie pirmąją okupaciją, apie pirmosios okupacinės valdžios atstovus. Aptartas tuometinės Vyriausybės vadovas Justas Paleckis, bandant atsakyti, kas jis? Ar jis buvo nekalta klastos auka? Ar jam pritariant, jis buvo sąmoningai parengtas agentas, taip sukuriant nuosaikaus religiją gerbiančio patrioto įvaizdį?
Šios knygos pristatyme dalyvavę svečiai irgi buvo pakankamai aktyvūs, daug buvo kelta klausimų apie to meto istorinius įvykius.
Renginį praturtino operos ir baleto teatro solistė Rasa Jazukonytė atlikusi keletą kūrinių. Renginį vedė Tuskulėnų memorialo muziejininkas Gaudentas Aukštikalnis.

Liepos 21 d. Tuskulėnų memoriale vyko reprezentacinis renginys, kurio metu ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ pristatyta žinomiems kultūros, sporto, pramogų, meno, mokslo atstovams. Į parodos pristatymą atvyko prodiuseriai Dominykas Kubilius ir Laura Paukštė, kaskadininkas, karatė čempionas Darius Petrikauskas su žmona Ieva, menininkas Algis Kriščiūnas, solistas Rafailas Karpis, advokatas Karolis Rugys, dainininkai Erica Jennings ir Nėrius Pečiūra, verslininkas, sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas su sūnumi Ąžuolu ir kiti.
Renginio pradžioje svečiams pristatytas dokumentinis filmas, paaiškinantis, kokios istorinės aplinkybės lėmė homo sovieticus projekto realizaciją okupuotoje Lietuvoje. Vėliau dalyviai pakviesti naudojantis audio gidu apžiūrėti ekspoziciją. Pojūčių renginį vainikavo stilizuotos sovietinės vaišės.

Birželio 20 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko knygos „Birželis kvietė į Kovą“ II-ojo tomo pristatymas. Jame dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo vadovas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, šaulys Audronius Ažubalis, Vilniaus kuopos šaulių vadas dr. Kostas Ivanauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, prof. dr. Valdas Rakutis ir žurnalistas, rašytojas Vidmantas Valiušaitis.
Leidinys skirtas 80-osioms 1941 m. birželio 23-iosios lietuvių tautos sukilimo metinėms. Jo pagrindą sudaro to laikotarpio spaudoje publikuoti straipsniai, dokumentai, diplomatų korespondencija, įvykių dalyvių atsiminimai.

Birželio 17 d. Tuskulėnų memorialo Dvaro rūmų kieme vyko parodos „Podziemie Łączy/Pogrindis jungia“ atidarymas.
Parodoje lietuvių ir lenkų kalbomis pristatoma Lietuvos ir Lenkijos pogrindžio istorija, taip pat lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo. Paroda parengta pagal albumą, kurį praėjusiais metais išleido fondas „Pagalba lenkams Rytuose“.
Parodos pristatyme dalyvavo Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ valdybos narys Juliusz Szymczak-Gałkowski, knygos ir parodos autorė Ilona Lewandovska , Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Centro darbuotojai.
Parodą galima apžiūrėti iki š. m. spalio 2 d.

Birželio 16 d. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko dokumentinio filmo „Laisvės žvalgas“, skirto partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimui, peržiūra. Po peržiūros vyko diskusija apie laisvės kovas, partizanų temą dokumentikoje ir meniniame kine. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. Valdas Rakutis, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas Aurimas Navys, režisierius Algis Kuzmickas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Dalius Stancikas. Diskusiją moderavo viešųjų ryšių specialistas Alkas Paltarokas.
Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Režisierius Algis Kuzmickas.

Birželio 14–15 d. minėjome Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas. Jų metu Tuskulėnų memorialo lankytojai turėjo galimybę nemokamai susipažinti su muziejinėmis ekspozicijomis „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, nagrinėjančia sovietinio žmogaus prievartinį formavimą ir dvasinį pasipriešinimą, ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, atskleidžiančia sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus ir jų slėpimą. Taip pat buvo galima apžiūrėti Konferencijų salėje eksponuojamą Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ bei apsilankyti koplyčioje-kolumbariume, kur perlaidoti 1944–1947 m. Vilniaus KGB vidaus kalėjime sušaudytų asmenų palaikai.

Gegužės 28–29 d. vyko nuo 2015-ųjų organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio metu duris atveria miesto pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba Vilniui ir bendruomenėms. Ne pirmus metus vienas iš atveriamų objektų – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčia-kolumbariumas, kur perlaidotos sovietinių represijų aukos. Šių dienų metu gidai-savanoriai vedė ekskursijas vilniečiams ir miesto svečiams, kuriose juos supažindino ne tik su pastato architektūra, bet ir su visa Tuskulėnų parko istorija.
Šio architektūros savaitgalio metu Tuskulėnų memoriale apsilankė 425 lankytojai.

Gegužės 19 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knygos „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymas.
Vienas iš knygos autorių – rusų kilmės JAV istorikas, istorijos mokslų daktaras Jurijus Felštinskis – dalyvavo renginyje ir dalijosi savo įžvalgomis apie SSRS ir Rusijos istoriją bei dabartį, savo knygų rašymo bei medžiagos rinkimo ypatumus, taip pat atsakinėjo į renginio dalyvių klausimus.
Renginį moderavo žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.

Gegužės 18 d. minima Tarptautinė muziejų diena. Ta proga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčią-kolumbariumą, kur šiuo metu perlaidotos sovietinių represijų aukos. Taip pat konferencijų salėje eksponuojamą Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“.

Gegužės 14 d., tarptautinės muziejų nakties proga, Tuskulėnų memorialas kvietė visus, norinčius suprasti Sovietų Sąjungoje ir sovietinėje Lietuvoje gyvenusį žmogų bei susipažinti su okupacijų metais veikusios KGB nusikaltimų slėptuvės istorija, dalyvauti čia vykusiuose renginiuose. Jų metu buvo gausiai lankomos muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ bei koplyčia-kolumbariumas. Mažieji lankytojai, padedami muziejaus darbuotojų ir tėvelių, gamino popierines saulėgrąžas bei sėjo tikras, taip simboliškai užbaigiant Ukrainos palaikymo akciją. Šeimos ir pavieniai lankytojai dalyvavo orientaciniame žaidime „Atrask Tuskulėnų dvaro lobį!“ ir „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“ ir laimėjo memorialo skirtus prizus. Vėlyviausieji lankytojai turėjo progą sudalyvauti naktinėje ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parką.

Balandžio 23 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko Ukrainos palaikymui skirtas renginys – saulėgrąžų sėjimas. Šiandienos kontekste saulėgrąžos – ne tik geltonos vasaros gėlės, bet ir neoficialus Ukrainos valstybės simbolis, primenantis apie žmonių kovą už laisvę. Balandžio 23-ąją minimos Jurginės – šv. Jurgio diena. Šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globėjas, karys, anot legendos nukovęs slibiną ir išlaisvinęs karalaitę. Tai gėrio pergalės prieš blogį simbolis. Simboliška, kad būtent šią dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kuris mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai, kartu su Žirmūnų bendruomene, nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais ir kitais Memorialo lankytojais sėjome saulėgrąžas.
Renginio metu žodį tarė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Žirmūnų seniūnas Romas Kalcas, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Taip pat į susirinkusiuosius kreipėsi ir maldą ukrainiečių kalba sukalbėjo Graikų apeigų katalikų (Unitų) dvasininkas Tėvas Mykolay Mykosovskyy.
Šio renginio žinutė – mes tikime Ukrainos pergale! Visi Tuskulėnų memorialo lankytojai muziejuje galės gauti saulėgrąžų sėklų ir pasėti parke arba parsinešti namo iki pat Muziejų nakties (gegužės 14 d.).

Balandžio 20 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sudarytos darbo grupės susitikimas, skirtas šiuo metu rengiamos galimybių studijos dėl „Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ aptarimui. Į darbo grupę pakviesti žinomi Lietuvos istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius Algis Vyšniūnas. Šio susitikimo metu LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyr. muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė supažindino, koks tematinis turinys galėtų būti pristatomas Lukiškių kalėjimo nuolatinėje ekspozicijoje.
Plačiau skaitykite čia

Balandžio 7 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Vytauto Zabielsko knygos „Lietuvos karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas.
Knygos autorius V. Zabielskas buvo vienas iš lyderių 1991 m. Norilske statant memorialą žuvusiems Baltijos valstybių karininkams, yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos garbės narys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys. Jo knygoje pateikti duomenys apie 851 Lietuvos karininką, okupantų nužudytą, sušaudytą, žuvusį kalėjimuose, lageriuose, kovose su okupantais: trumpi karininkų biografiniai duomenys – gimimo data, vieta; tikrosios tarnybos karininkams – paskutinės tarnybos Lietuvos kariuomenėje pareigos, karininko laipsnis; atsargos karininkams – tarnybos vieta ir pareigos arba gyvenamoji vieta ir atsargos karininko laipsnis; pasipriešinimo kovų dalyviams – užimamos pareigos kariniuose daliniuose, partizaninėse ar pasipriešinimo struktūrose ir turėtas arba suteiktas karininko laipsnis. Paskutinėje aprašymo pastraipoje pateikiamas karininko likimas. Aprašymai iliustruoti karininkų nuotraukomis.
Renginio metu buvo parodytas dokumentinis filmas „Šiaurės Golgota“ (rež. R. Šliažas, 1991 m.).

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą, Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ bei pasiklausyti etnomuzikos ansamblio „Vilniaus Ūla“ koncerto „Tėviškės dainos“. Konferencijų salėje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse mažieji lankytojai klausėsi pasakojimo apie Sąjūdį ir Kovo 11-ąją, pynė vienybės juostas ir gamino atgimimo simbolius – varpelius.

Kovo 9 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodos atidarymas ir fotografijų albumo „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ pristatymas. Autorių ir svečius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Žodį susirinkusiems tarė Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šventojo Kazimiero provincijos ministras brolis Evaldas Darulis. Paroda „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus eksponuojama iki birželio 15 dienos.

Vasario 16-ąją, kaip ir kiekvienais metais, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kvietė visus kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ta proga organizuota atvirų durų diena, kurios metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, koplyčią-kolumbariumą ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamąją parodą „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“. Mažiausieji lankytojai aktyviai dalyvavo edukacinėse dirbtuvėse, kur piešdami, žaisdami ir klausydami pasakojimų sužinojo apie šios dienos svarbą Lietuvos istorijoje.

Sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro galimybių studijos „Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ pristatymas svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos, kitų institucijų ir diskusijos.

LGGRTC vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo. Rengiant studiją LGGRTC buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas Centro vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A. Vyšniūnas.

Plačiau

Sausio 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko filmo „ATMINTIES VALYMAS: Kodėl Rusijos valdžia nori uždaryti „Memorial“?“ peržiūra ir diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, „Memorialo“ grupės palaikymo koordinatorė Svetlana Panič, LGGRTC darbuotojai ir kiti garbūs svečiai.

Šį filmą specialiai nufilmavo televizijos kanalas „Dožd“, viena iš paskutinių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Rusijoje. „Dožd“ kalbėjosi su tais, kurie buvo „Memorialo“ kūrimo pradžioje, likus porai metų iki SSRS žlugimo. Filme pasakojama, kaip nedidelė disidentų grupė rinko ir saugojo draudžiamus prisiminimus apie Gulagą ir keliami klausimai, kas bus su represuotųjų SSRS duomenų baze, jei organizacija bus uždaryta.

Sausio 24 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko VII-osios Vilniaus miesto 9–12 klasių mokinių istorijos olimpiados prizininkų apdovanojimo ceremonija. Šių metų olimpiados tema – Vilnius sovietmečiu (1944–1988 m.). Jos tikslas – sudaryti galimybes gabių moksleivių sugebėjimams atsiskleisti, artinti akademinį istorijos mokslą prie Vilniaus miesto bendruomenės bei prisidėti prie vilniečių istorinės atminties puoselėjimo bei įprasminimo. Olimpiadą organizuoja Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius ir partneriai.

Sausio 12–13 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse tradiciškai buvo minima Laisvės gynėjų diena. Sausio 13 d. ryte, prisijungdamas prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbdamas žuvusiuosius, Tuskulėnų kolektyvas oficinos languose uždegė žvakutes.
Taip pat šių dienų metu buvo galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ ir „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei koplyčią-kolumbariumą.