Tuskulėnų aukos

Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje (Aukų g. 2A) pagal SSRS karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio).

Dauguma jų (613) buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdžiusi specialioji grupė, sudaryta iš NKGB (MGB) A skyriaus darbuotojų, po egzekucijų savo aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Duobės būdavo iškasamos iš anksto, kai kurios jų naudojamos net kelis kartus. Tokiais atvejais, sumetus aukas, duobės būdavo užpilamos kalkėmis, dyzeliniu kuru ir apdengiamos tolio sluoksniu, o vėlesnių egzekucijų aukos metamos ant viršaus.

Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama iki 1947 m. pavasario – SSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku gegužės 26 d. įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme; nuo 1950 m. mirties bausmė vėl pradėta vykdyti.

Tuskulėnų masinėse kapavietėse užkastųjų sąraše: ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir lenkų pogrindžio Armijos Krajovos kovotojai. Dalis nužudytųjų buvo kaltinami bendradarbiavimu su naciais, dalyvavimu holokauste ar nusikaltimais civiliams. 1944 m. buvo nužudyta 45, 1945 m. – 479, 1946 m. – 185, 1947 m. – 58 asmenys. Daugiausia egzekucijų įvykdyta 1945 m. kovo 2 d. (42 asmenims) ir kovo 21 d. (45 asmenims). Tarp nužudytųjų buvo įvairių tautybių žmonių: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai, žydai, po vieną estą, uzbeką, totorių, osetiną, čiuvašą, armėną ir udmurtą.

1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, imta rūpintis istorinės tiesos atkūrimu. Buvo tiriami buvusio KGB archyvo dokumentai, baudžiamosios bylos, kaupiami liudytojų atsiminimai, pradėta ieškoti ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių kapaviečių.

1994 m. pradžioje Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė 1944–1947 m. sovietinių aukų kapavietė. Tais pačiais metais Tuskulėnų dvaro teritorijoje pradėti archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai, kurių metu 1994–1995 m. rasti 706 nužudytųjų palaikai. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybą aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. Šiems tyrimams vadovavo ir juos vykdė prof. Antanas Garmus, habil. dr. Vytautas Urbanavičius, prof. Rimantas Jankauskas, prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė ir doc. dr. Arūnas Barkus. Ekspertams pavyko identifikuoti 66 asmenų palaikus (2015 m. duomenys), iš jų – vyskupo Vincento Borisevičiaus, pokario ginkluoto pasipriešinimo vadų Jono Semaškos-Liepos ir Leono Taunio-Kovo palaikai.

Atlikus kapaviečių archeologinius ir palaikų antropologinius tyrimus, buvo suprojektuota amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Tai pilkapio formos statinys, kurio viduje įrengta koplyčia. Joje per 2004 metų Vėlines karsteliuose perkelti Tuskulėnų dvaro teritorijoje rasti sovietinio teroro aukų palaikai. 2009 m. koplyčios-kolumbariumo kupolą papuošė tapytojo monumentalisto Gitenio Umbraso skliautinė mozaika „Trejybė“, simbolizuojanti Likimą, Laimę ir Laisvę, o pilkapio viršūnėje sužibo karūna, sukurta skulptoriaus Gedimino Karaliaus.

1994 m. Lietuvos Respublikos saugumo departamentas nustatė, kad Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo užkasami 1944–1947 m. Vilniuje, NKGB (MGB) vidaus kalėjime, nužudyti žmonės. Buvo pradėti archeologiniai teritorijos tyrimai.

2000 m. 195 ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių, sušaudytų NKGB (MGB) vidaus kalėjime, pavardės iškaltos buvusių KGB rūmų cokolyje. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija. 2002 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, kurį sudaro koplyčia-kolumbariumas, Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, dvaro parkas ir jo prieigos. 2002 m. išleista Severino Vaitiekaus monografija „Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944–1947)“. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą ir paskelbė rugsėjo 28-ąją Tuskulėnų aukų atminimo diena. 2011 m. Baltojo dvarelio rūsyje įrengta muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.