Tuskulėnų dvaro teritorija ir rimties parkas

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas įkurtas teritorijoje, kuri XVI a. priklausė karališkajam dvarui. Jam priklausė didelė teritorija tarp kelio į Verkius ir Neries upės. Joje būta įvairios paskirties pastatų, sodų ir tvenkinių, kuriuos supo dideli medžioklės plotai.

Ilgainiui dvaras prarado savo karališkąjį statusą, keitė šeimininkus. XVII a. dvaro valdytojai Pieglovskiai iškasė tvenkinius, pastatė gyvenamąjį namą ir spirito varyklą. XVIII a. pradžioje dvaro valdą sudarė dirbamosios žemės, būta vaismedžių sodo ir ūkinių pastatų. Pasak rašytinių šaltinių, dvaras turėjęs ir unikalų plaukiojantį malūną. XVIII a. antrojoje pusėje ši valda buvo išskaidyta į savarankiškus ūkius. Dvaro sodybos dalis atiteko Laterano kanauninkų ordino vienuoliams, kurie ją pavadino Tuskulėnais ir naudojo ūkio reikmėms. Į miesto ribas Tuskulėnų dvaro teritorija buvo įtraukta XIX a. antrojoje pusėje.

Tuskulėnų dvaro parko tvenkiniai.
1934 m. (Lietuvos dailės muziejus)

Laikui bėgant, senieji Tuskulėnų dvaro pastatai sunyko, o teritorijos funkcija ir vaizdas pakito. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai buvo pastatyti apie 1825 m. kaip užmiesčio rezidencija, kuri turėjo kultūrinę, pramoginę ir rekreacinę paskirtį. Manoma, kad tuo metu šį klasicizmo architektūros ansamblį juosė mūro tvora, jo teritorijoje buvo kuriamas landšaftinis parkas su mažosios architektūros statiniais, priešais dvaro rūmus buvo ovalūs gėlynai, nuo kurių įvairiomis kryptimis ėjo takai. Apatinėje Neries pakrantės terasoje būta tvenkinių, kurie 1940 m. dvarą nacionalizavus užžėlė, nes nebuvo tvarkomi.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) Tuskulėnų dvaras priklausė Vincentui ir Jadvygai Antonovičiams, kurie dvare slėpė ir gelbėjo žydus.

1944 m. Tuskulėnų dvaro teritorija su pastatais atiteko sovietų represinėms struktūroms ir tapo visuomenei neprieinama. Dalis teritorijos visuomenei atverta tik aštuntajame dešimtmetyje, kaimynystėje pastačius Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmus ir įrengus skverą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teritorijoje buvo aptiktos masinės NKGB (MGB) vidaus kalėjime nužudytų asmenų kapavietės. 2002 m. čia įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas (suaktyvinti užrašą nukeliant į LR Vyriausybės 2002 m. birželio 19 d. Nr. 932 nutarimą ir šio nutarimo 2007 m. kovo 28 d. Nr. 322 naują redakciją), kuris suformuotas iš Tuskulėnų dvaro sodybos ir dalies šalia buvusios teritorijos. 2004 m. pastatyta koplyčia-kolumbariumas, 2005–2008 m. restauruoti išlikę pastatai, 2010 m. sutvarkytas Tuskulėnų rimties parkas.